Politika

Kodėl rinkimus pralaimėjo ir K. Harris, ir I. Šimonytė? 2025 m. vasario 17 d.

Kaip sakoma, po mūšio kumščiais nemojuojama, tačiau po rinkimų svarbu įvertinti pagrindines pralaimėjimo priežastis, ypač jei tai susiję su Lietuvos, o gal ir visos žmonijos ateitimi. Nors demokratinės jėgos teigia, kad rūpinasi saugia žmonijos ateitimi, susidaro įspūdis, kad tai darydamos tikrai nepersistengia. Tai galioja tiek JAV demokratams, tiek ir Lietuvos demokratinėms centro dešinės politinėms jėgoms, mat svarbiais momentais jos stengiasi užimti sau patogią poziciją ir nerizikuoja ryžtingiau pakovoti nei už pergalę, nei už savo deklaruojamus tikslus.

Apie tai vertėtų susimąstyti šiandien, kai Donaldo Trumpo politika, kaip susidaro įspūdis, bus ypač palanki ne tik JAV stiprėjimui, bet ir stambiojo kapitalo augimui bei planetos kaitinimui. Atrodo, kad visam tam JAV demokratai prieštarauja, tačiau akivaizdu, kad nepakankamai ryžtingai – kovos su klimato kaita ir milijardieriais jie nepaverčia JAV gerovės vizija ir neparduoda jos amerikiečiams, kaip kad savąją viziją pardavė D. Trumpas. Demokratai tiesiog daro pavienius teisingus, bet nepakankamai ryžtingus darbus ir savo lyderystės nepaverčia JAV visuomenę telkiančia vėliava.

Apie tai galima spręsti ir iš fakto, kad klimato kaita 2024 m., valdant Joe Bidenui, dar labiau įsibėgėjo – vidutinė pasaulinė temperatūra 1,64 laipsnio viršijo ikipramoninio laikotarpio lygį, tai yra peržengė simbolinę 1,5 laipsnio ribą, kurią mokslininkai laiko svarbiu ataskaitos tašku, po kurio klimato pokyčių padariniai tampa negrįžtami. Bet dar labiau iš kito fakto, kad Kinija, kuri nei demokratinė, nei ruošiasi gelbėti žmonijos, jau sukūrė žaliąją ekonomiką ir daugiau nei 50 proc. šioje šalyje parduodamų naujų automobilių yra arba elektromobiliai, arba įkraunami hibridai, o tuo metu JAV, kuriose sugeneruojamas didžiausias kiekis verbalinio rūpinimosi klimato kaita, šis skaičius nesiekia ir 20 procentų. Panaši situacija ir kapitalo koncentracijos klausimu, nes 2024-ieji tapo rekordiniai ir šioje srityje. Per 12 mėnesių visų turtingiausių planetos žmonių bendras turtas išaugo nuo 13 iki 15 trln. JAV dolerių. Šioje kapitalo šventėje galėtų stebinti tai, kad Kamalos Harris rinkimų kampaniją, kaip paskelbė žurnalas „Forbes“, parėmė daugiau milijardierių (83) nei D. Trumpo rinkimų kampaniją (52), bet neturėtų, nes socialinį teisingumą deklaruojanti demokratų politika yra gana pūkuota, bestuburė, be stiprios vizijos ir galios, todėl gana saugi ir priimtina tiek nemažai daliai rinkėjų, tiek ir didelei daliai milijardierių.

Kai kalbama apie Lietuvą ir bandoma suprasti valdžioje buvusių dešiniųjų pralaimėjimo priežastis, jokiu būdu nenuvertinant Ingridos Šimonytės Vyriausybės laimėjimų, būtina matyti panašias telkiančios lyderystės problemas. Mokesčių reforma ir svarbiausi jos komponentai liko neįgyvendinti, visuotinės gynybos modelis nerealizuotas, net partnerystės įstatymas, kuriuo visą kadenciją Lietuvą gąsdino krikščioniais ir Bažnyčia prisidengę putinoidai ir trumpistai, taip ir liko nepriimtas. Klausimas, kodėl? Kuo būtų rizikavusios centro dešinės jėgos, jei būtų veikusios ryžtingiau? Jei būtų pabandžiusios ryžtingą proveržį realizuoti kiekvieną dieną, jei taip, kaip D. Trumpas, būtų kalbėjusios su žmonėmis ir aiškinusios jiems, kodėl mums reikia teisingesnės mokesčių sistemos, kodėl tai svarbu Lietuvos žmonių gerovei, kodėl mums reikia visuotinės gynybos modelio ir kaip tai padėtų užtikrinti saugumą, didintų valstybės patrauklumą ir kurtų didesnę gerovę, kad mažumomis pasirūpinti reikia ne tam, kad būtų skaldoma Lietuva, o tam, kad ji būtų stiprinama ir vienijama, todėl visi piliečiai jaustųsi saugūs. Kuo būtų rizikavę konservatoriai su liberalais – gal pralaimėti prezidento ir Seimo rinkimus?