Ekonomika

Kodėl prestižiniame portalo „Entrepreneur“ Europos startuolių sąraše nėra Lietuvos? 2018 m. spalio 31 d. EKONOMIKA / Urtė MALINAUSKAITĖ

Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Švedija ir Suomija – penkios verslui ir investuotojams patraukliausios bei startuolių ekosistemą geriausiai išvysčiusios Europos valstybės, kurias, anot portalo „Entrepreneur“, galima vadinti Europos Silicio slėniais.

Kodėl redakcijoje šį sąrašą vertiname kaip prestižinį? Nes nesunku pastebėti, kad visos išvardytos valstybės neturi daug natūralių iškastinių resursų, kaip, pavyzdžiui, Saudo Arabija, tad savo žmonėms ekonominę gerovę užtikrina remdamosi technologine pažanga. Šios pažangos simbolis šiandien yra startuoliai. Jų gausa leidžia teigti, kad valstybėje sėkmingai veikia pažangos variklis, kad jis užtikrina jos bei jos piliečių gerovę artimiausiems dešimt-mečiams. Būtent todėl ir svarbu patekti į šį sąrašą ar bent jau būti paminėtiems kaip vieni realiausių pretendentų į jį patekti, nes tai demonstruos, kad ir mes Lietuvoje sėk-mingai siekiame tapti klestinčia valstybe. Būtent dėl šios priežasties ir nusprendėme į šį sąrašą žvilgtelėti įdėmiau bei pabandyti atsakyti į klausimą, ko trūksta mums Lietuvoje, kad į jį įsiveržtume.

Jungtinės Karalystės verslumo pamatus lipdė Geležinė Ledi

Nepaisant „Brexit“ sukeltų dūmų, Jungtinė Karalystė ir, žinoma, jos karūnos deimantas Londonas išlieka vienu dominuojančių žaidėjų pasaulinėje startuolių scenoje. Beje, tai viena priežasčių, šiandien britams leidžiančių lengviau atlaikyti „Brexit“ keliamas problemas.

Kaip rašo „Evening Standard“, Jungtinė Karalystė gali pasigirti 13 technologijų sektoriuje užaugintų vienaragių – privačių bendrovių, kurių vertė siekia 1 mlrd. JAV dolerių ir daugiau. Čia knibžda gausybė talentingų žmonių, daugiau kaip 2 mln. jų dirba technologijų sektoriuje. Be to, britų startuoliai pirmauja pagal susižeriamas investicijas – net 7 iš 10 Europos stipriausių rizikos kapitalo fondų savo namais, anot „Evening Standard“, įvardija Jungtinę Karalystę.

Kaip Didžiajai Britanijai pavyko atsidurti ten, kur ji yra šiandien? Manoma, kad viskas prasidėjo nuo Geležine Ledi vadinamos Margaret Thatcher supiltų pamatų. Anot BBC, į valdžią atėjusi tuo metu, kai šalis skendėjo pramoniniame ir ekonominiame chaose, pirmoji Jungtinės Karalystės moteris premjerė ir jos vadovaujama vyriausybė ėmėsi į individą, laisvąją prekybą ir verslo kultūros kūrimą orientuotos politikos. Tai šaliai padovanojo ilgalaikių ekonominių ir socialinių rezultatų.

Nors po tvirtos M. Thatcher rankos valdžią perėmęs Johnas Majoras atrodė silpnokas premjeras, anot „The Telegraph“, prabėgus nemažai laiko po jo valdymo galima konstatuoti, kad kalbos dovanos ir charizmos neturintis konservatorius Jungtinę Karalystę pavertė geresne šalimi. O vėliau į valdžią atėjusio leiboristo Tony Blairo didžiausias ekonominis laimėjimas buvo tas, kad „besispardančią ir klykiančią Leiboristų partiją jam pavyko atvesti į modernų kapitalistinį pasaulį“.

Vis dėlto iš esmės visos vyriausybės – tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų – kad ir nesutarė daugeliu klausimų, dėl vieno sutarė – jog būtina daryti viską, kad Europos technologijų sektorius plėtotųsi Jungtinėje Karalystėje, šalia Londono. Beveik kiek-viena vyriausybė stengėsi įnešti savo įnašą į šios užduoties atlikimą, todėl buvo nuosekliai tobulinama verslo bei teisinė aplinka, kad būtų kuo palankesnė technologiškai pažangaus verslo plėtrai.

Net ir šiandien, kai „Brexit“, atrodytų, turėtų pakirsti Jungtinės Karalystės ekonomiką, vyriausybės vairą perėmusi Theresa May atvirai deklaruoja savo viziją sukurti globalią, saugią, tolerantišką Jungtinę Karalystę, kuri taptų pasaulio talentų magnetu ir planetą keičiančių inovatorių namais. Tai iš tiesų gali tapti jėga ir padėti britams kompensuoti „Brexit“ sukeltas ekonomines problemas.

Airijos premjero vizija – „Airijos projektas 2040“

Airijos pavyzdys dažnai linksniuojamas kaip ekonomikos stebuklas – ilgą laiką viena iš Vakarų Europos skurdžiausių šalių vadinta Airija sugebėjo pakilti iš pelenų lyg feniksas. Šiandien airiai priskiriami turtingiausiai gyvenančioms tautoms, o šalies ekonomika, kaip skelbia Europos Komisija, šiemet augs sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Į startuoliams patraukliausių šalių sąrašą Airija, anot portalo „Entrepreneur“, patenka dėl patogios lokacijos (nuskristi į ją iš Jungtinės Karalystės – vieni juokai) ir mokesčių politikos – pelno mokestis šalyje siekia tik 12,5 procento. Todėl nekeista, kad savo biurus čia įsteigė tokie technologijų rykliai kaip „Facebook“, „Twitter“ ar „Google“.

Remiantis Airijos rizikos kapitalo asociacijos (angl. Irish Venture Capital Association) medžiaga, investicijos į Airijos technologijų sektorių per dvejus metus (2014–2016) padvigubėjo ir pasiekė 888 mln. JAV dolerių. Kaip rašoma žurnale „Wired“, Dublinas šiandien yra pirmoji vieta, į kurią traukia „Brexit“ padarinių bijantys startuoliai ir investuotojai. Tai daryti skatina ir anglų kalba bei vyriausybės parama. Pastaroji smarkiai išaugo po 2008-ųjų krizės, kai šalies vyriausybė susitelkė ties technologijų sektoriumi ir startuoliais, kaip vienu iš pagrindinių ateities ekonomikos stiprinimo būdų.

„Airių verslą remianti vyriausybės agentūra „Enterprise Ireland“ yra fenomenalus reiškinys, tačiau ir miestų tarybos yra itin linkusios padėti startuoliams“, – sako „Guinness Enterprise Centre“ vadybininkas Eamonnas Sayersas.

Kaip rašoma portale „Celtic Countries“, savo ekonominę sėkmę Airija pasiekė dėl ilgalaikių ir strateginių vyriausybės sprendimų: „Šalies vyriausybė aktyviai inicijavo verslo plėtrą, investavo į žmogiškąjį kapitalą, siekė pritraukti užsienio investicijų, išmintingai panaudojo Europos struktūrinių fondų paramą, visa tai leido sukurti pasaulinio lygio paslaugų sektorių – nuo bankininkystės iki finansų, nuo telekomunikacijų iki logistikos. Be to, nedidelis pelno mokestis ir puiki rinkodara, pozicionuojanti Airiją kaip patrauklią šalį investuoti, padarė savo.“

Bet Airijai ir to negana. Šiandien jauno premjero Leo Varadkaro vadovaujama vyriausybė ketina laikytis plano „Airijos projektas 2040“. Tai ambicinga 116 mlrd. JAV dolerių kainuojanti ateities iniciatyva, kuria žadama į valstybę pritraukti 1 mln. naujų gyventojų ir sukurti 660 tūkst. papildomų darbo vietų. Kaip teigia L. Varadkaras, „mūsų tikslas – pasipelnyti iš skaitmeninimo. Teks susidurti su trimis iššūkiais: skaitmenine transformacija, jos poveikiu visuomenei ir naujovių baime. Siekiame prisitaikyti prie skaitmeninės eros ir paversti šiuos pokyčius naujomis ekonominėmis bei socialinėmis galimybėmis.“

Seniau buvo Europos ligonė, šiandien – startuolių numylėtinė

Startuolius vilioja ir Vokietija, ypač Berlynas. Jame jau įsitvirtino tokios bendrovės kaip „Splash“, „Soundcloud“ ir „Dubsmash“. Anot forumo „Good Technology Collective“ vyriausiojo ekonomisto ir tyrėjo Nicholaso Borsotto Machado Monteiro, Berlynui pavyko suformuoti patrauklų įvaizdį, o gyvenimas čia, palyginti su kitomis Europos sostinėmis, yra pigus. „Ernst & Young“ duomenimis, praėję metai Vokietijos startuoliams buvo itin sėkmingi, o investicijos į šį sektorių išaugo 88 proc. ir siekė 4,3 mlrd. JAV dolerių.

Nors Berlynas, palyginti su kitais Europos metropoliais, dėl istorinių aplinkybių vis dar yra mažiau išsivystęs, tai ir yra viena jo patrauklumo priežasčių – nekilnojamojo turto kainos Vokietijos sostinėje pastaruoju metu kyla, tačiau prestižinėje Berlyno vietoje esantis butas kainuoja triskart mažiau už panašius apartamentus Londone.

Po Berlyno sienos griūties dėl ekonominių ir demografinių virsmų miestas liko nuskurdęs ir ištuštėjęs, jame daug neišnaudotos erdvės – ją pirmiausia pastebėjo ne technologijų sektoriaus talentai, bet imigrantai, menininkai ir muzikantai. „Auganti kultūrinė ir vakarėlių scena Berlyne atgaivino medijų, mados ir turizmo industrijas, jos vargingus miesto rajonus pavertė populiariausiais ir geidžiamiausiais“, – rašo N. B. M. Monteiro. O po menininkų bangos Berlyną užplūdo verslininkai. Tai reikėtų vertinti ne kaip atsitiktinumą, o visų pirma kaip Angelos Merkel išmintingos politikos rezultatą.

Valstybei, kuri, anot „The Guardian“, gūdžiais 1990-aisiais buvo vadinama naująja Europos ligone, tapti stipria ir galinga žemyno lydere padėjo savo kelio atradimas: „Kai Amerika pasuko „dotcom“ burbulo diktuojama kryptimi, Vokietija išliko gamybos ekonomika ir šis pasirinkimas buvo stipriai kritikuojamas, vadinamas senamadišku.“

Pasak Berlyno Humboldtų universiteto makroekonomikos ir finansų profesoriaus Marcelo Fratzscherio, neprireikė nė vienos kartos, kad Vokietija taptų galinga ir turtinga valstybe. „Vokietijos visuomenė išsiskiria stipriu daugiakultūriškumu ir pastarosios A. Merkel vadovaujamos vyriausybės stipriai reagavo į šį potencialą“, – rašo profesorius. Nedetalizuodamas svarbiausio A. Merkel žingsnio – sprendimo priimti ir integruoti pabėgėlius, jis pabrėžia, kad jos vadovaujama vyriausybė „rūpinosi vaikų teisėmis ir švietimu, lyčių lygybe, lankstesniu patekimu į darbo rinką, naujam verslui ir technologijoms palankios aplinkos kūrimu. Kanclerės talentas sujungti socialines ir politines temas padėjo Vokietijai sparčiau transformuotis į atvirą visuomenę, vertinančią pažangą ir talentus.“ Tai labai išmintinga strategija, nes, kaip rašo „Wired“, net 43 proc. Vokietijoje veikiančių startuolių yra sukurti sėk-mės trokštančių imigrantų. Būtent jie ir tapo galingu varikliu Vokietijos ekonomikoje.

Švedija startuolių ekosistemą kuria nuo 1990-ųjų

„Norint būti inovatyvia šalimi, žmonėms reikia suteikti saugumą, kad jie nebijotų rizikos“, – sako Švedijos verslo ir inovacijų ministras Mikaelas Dambergas. Švedija inovatyvumu nesiskundžia: „Spotify“, „Majong“, „Klarna“, „Candy Crush Saga“, „Minecraft“ ir daugybė kitų garsių bendrovių užaugo ir subrendo šalyje, vadinamoje dar viena sėkminga Europos startuolių meka.

Tačiau, anot „The Atlantic“, tokia, kokia yra šiandien, Švedija tapo per tris dešimtmečius. Dar 1990-aisiais vyriausybė palengvino sąlygas jaunam, tik įkurtam, verslui konkuruoti su jau įsitvirtinusiomis bendrovėmis – prieš tai šalyje karaliavo monopoliai, o žengti į rinką naujokams buvo keblu. Anot Pramonės ekonomikos tyrimų instituto (angl. Research Institute of Industrial Economics), Švedijos startuoliškos ekosistemos gyvybingumą iš esmės ir paaiškina nuo 1990-ųjų vykdytos ekonomikos reformos.

Dar gūdžiais 1990-aisiais vyriausybė parėmė pavienius namų ūkius, kad šie galėtų įsigyti kompiuterių. Tad netrukus kone kiekvieno švedo namuose galėjai rasti kompiuterį. Akivaizdu, kad tai daug kam išėjo į naudą: pavyzdžiui, 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės el. prekybos startuoliui „Klarna“ vadovaujantis Sebastianas Siemiatkowski dėkoja vizionieriškai Švedijos valdžiai už tai, kad programuoti galėjo pradėti būdamas 10 metų.

„Norint būti inovatyvia šalimi, žmonėms reikia suteikti saugumą, kad jie nebijotų rizikos“, – sako Švedijos verslo ir inovacijų ministras Mikaelas Dambergas. Švedija inovatyvumu nesiskundžia: „Spotify“, „Majong“, „Klarna“, „Candy Crush Saga“, „Minecraft“ ir daugybė kitų garsių bendrovių užaugo ir subrendo šalyje, vadinamoje dar viena sėkminga Europos startuolių meka.

Be to, kaip rašoma portale „Entrepreneur“, nors Švedijoje mokesčiai, palyginti su kitomis šalimis, vis dar yra aukšti ir tai gali atbaidyti jaunus verslininkus, visa tai kompensuoja valstybės siūlomas socialinis saugumas, pasitikėjimas, daugybė garantijų ir jaunam verslui palanki aplinka.

Socialdemokratai pastatė Suomiją

Suomijos startuoliška dvasia nenublanksta tarp paminėtų valstybių – anot „Entrepreneur“, 5,5 mln. gyventojų turinti valstybė yra viena idealių vietų verslui kurti, o užsienio investicijos į suomių startuolius pernai padidėjo net 33 procentais. Portalas „Business Finland“ skelbia, kad Helsinkis – puikus pavyzdys stiprią startuolių ekosistemą turinčio miesto, kuriame jaučiamas tvirtas Silicio slėnį ir Londoną lenkiantis bendruomeniškumas.

Anot „The Guardian“, Suomija gali pasigirti ne tik startuoliams palankiu klimatu, bet ir puikiu švietimu, lyčių lygybe, aukštomis pajamomis, žemiausiais korupcijos rodikliais. „Šie laimėjimai yra Suomijos socialdemokratų partijos ir jų nuosekliai vykdytos gerovės valstybės politikos nuopelnas“, – rašo „The Guardian“ ir pabrėžia, kad net Suomijos konservatoriai, palyginti su kitų valstybių konservatoriais, yra vertintini, bent jau britų žiniasklaidos nuomone, kaip kairesnių pažiūrų.

Manytume, kad tai ir vėl reikia vertinti kaip sisteminį reiškinį, nes jei analizuotume visas minėtas valstybes, pamatytume, kad jos visos palankiai žiūri į imigrantus, ypač turinčius potencialą kurti naują verslą. Visose jose veikianti ekosistema palanki jaunam ir į technologijas orientuotam verslui. Visose jose socialinė sistema užtikrina saugumą, o kapitalo, darbo jėgos, prabangos ir kitų sričių apmokestinimas balansuojamas taip, kad kurtų į pažangą orientuotą ekonomiką bei solidarumą ir didelės dalies visuomenės bent jau minimalią gerovę užtikrinančią mokesčių bei socialinę sistemą. Tai sukuria aplinką, palankią tiek gyventi, tiek kurti.

Tad kas negerai su Lietuva ir kada mes būsime sąraše?

Visų pirma, nė vienoje iš paminėtų valstybių nėra tokio reiškinio kaip oligarchija, kurios atstovai turėtų didelę įtaką valdžiai. Švedija yra puikus pavyzdys: 1990-aisiais, matydama, kad stambios verslo grupės riboja valstybės pažangą, ryžtingai keitė aplinką, kad taptų valstybe, palankia verslui kurti, o ne stambioms korporacijoms dar labiau plėstis.

Taigi, didelis Lietuvos minusas – kad mes vis dar esame smarkiai veikiami oligarchinio kapitalo, jo skleidžiamos įtakos bei mentaliteto, todėl negalime sukurti startuoliams itin patrauklios ekosistemos ir priimti elementarių sprendimų švietimo sektoriuje, kurie paskatintų pažangą, modernizuoti mokesčių bei socialinės sistemos, kad ji akivaizdžiai demonstruotų visuomenei, jog gyvename solidarumo siekiančioje, o ne socialinę atskirtį toleruojančioje valstybėje.

Dėl nesėkmių visada kaltinti nomenklatūrą, kremlinius ir oligarchus yra lengva, nors pelnyta, nes jie iš tiesų žudo progresą ir veikia itin vieningai. Tačiau reikia matyti ir tai, ar tie, kurie turi remti progresą, yra aktyvūs ir veikia vieningai. Todėl kviesime Lietuvos startuolius aktyviai dalyvauti mūsų organizuojamos Lietuvos ekonomikos konferencijos Lyderystės forume, nes kas, jei ne mes, visuomenėje turėtume kelti tikėjimo pažangos nauda ir suvokimo, kad tai vienintelis tikras kelias į šviesią Lietuvos ateitį, bangą?

Todėl mes redakcijoje labai aiškiai pabrėžiame: jei neįveiksime oligarchinės mafijos, niekada nebūsime laimingų ir kūrybingų žmonių valstybe. Net jei vyriausybėje bus progresyvių žmonių, kaip yra šiandien, ir jie priims teisingų sprendimų, to vis tiek neužteks. Juk ir kitos valstybės juda, todėl reikia ne šiaip priimti teisingus sprendimus, nes tai daro dešimtys valstybių, reikia priimti ryžtingiausius sprendimus, kad būtume modernizacijos lyderiai, ir siekti, kad tai pamatytų pasaulis.

Bet tam neužtenka pasyviai stebėti proceso, reikia kovoti už pažangą, už demokratiją, už skaidrią, solidarią ir piliečiams, o ne oligarchinėms grupėms palankią Lietuvą. Ir nepralaimėti. Nes tik taip iš valstybės, kurios visuomenė atvira globaliai rizikai, tapsime valstybe, kuri uždirba iš pasaulinės rinkos ir užtikrina savo žmonėms ekonominę gerovę.

Nuotraukos: gettyimages nuotr.