Aktualijos

Klimato kaita gali sukelti ES bankrotą 2025 m. vasario 17 d.

2023 m. stichinių nelaimių padariniai pasauliui kainavo 268 mlrd., o 2024-aisiais – jau 320 mlrd. JAV dolerių. Jei pastarųjų metų progresija išsilaikys, kito dešimtmečio viduryje kasmečiai nuostoliai turėtų siekti apie 1 trln. JAV dolerių. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad apie 2050-uosius kasmečiai nuostoliai, priklausomai nuo vykdomos politikos, sieks nuo 1,7 iki 3,1 trln. JAV dolerių per metus. Taigi, vis didesnė dalis pasaulio ekonomikos augimo turės būti skiriama nuostoliams kompensuoti ir naujų išvengti.

Europa nėra išimtis, todėl šios išlaidos ilgainiui darys vis didesnę įtaką žmonių gerovei, ypač tų, kurie nukentės nuo stichijos. Vis dėlto tai nėra vienintelė su klimato kaita susijusi grėsmė, kylanti Europos Sąjungos ekonomikai, nes šios sąjungos narės, kitaip nei JAV ar Rusija, neturi milžiniškų naftos ir dujų telkinių (priminsime, kad Norvegija nėra Europos Sąjungos narė). Tad galima suprasti, kodėl Donaldas Trumpas ciniškai pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo – nes nori užsidirbti iš naftos ir dujų, o Europos Sąjungos atveju lėtesnis judėjimas pažangos keliu tik didins sąskaitas.

Negana to, nepakankamai ryžtingas žengimas žaliosios pažangos keliu mažins ir Europos Sąjungos konkurencingumą, galop smogs ekonomikai ir europiečių gerovei. Tai jau vyksta kurį laiką, o pastaraisiais metais pasiekė kritinį lygį. Juk dar prieš penkerius metus valstybės palaikomi Kinijos gamintojai kone sunaikino Europos Sąjungos saulės jėgainių pramonę, o dabar atėjo laikas vėjo jėgainėms ir automobiliams. Tai išgąsdino Europos Sąjungą, o labiausiai – Vokietiją, todėl pagaliau buvo įvesti muitai Kinijos elektromobiliams. Tai iš tiesų skamba ironiškai, nes didžiausia kovotoja su klimato tarša, tai yra Europos Sąjunga, renkasi apmokestinti naftos produktų nenaudojantį transportą, bet vis tiek nesiryžta daugiau investuoti į sparčią europietiškų elektromobilių pramonės plėtrą. Kodėl? Nes Europos Sąjungos viena galingiausių lobistinių grupių, remiamų ir finansuojamų Rusijos bei naftos koncernų, o dabar, tikėtina, ir D. Trumpo, yra susijusi su naftos interesais. Tuo nesunku įsitikinti ir Lietuvoje, ypač jei stebi ne tik viešąją erdvę, kur itin geras pozicijas turi elektromobilių niekintojai, bet ir gilesnius procesus, demonstruojančius sisteminį veikimą siekiant Lietuvos ir visos Europos Sąjungos politiką pakreipti naftininkų naudai. Tam ilgą laiką padėjo ir vis dar padeda didžiųjų Europos automobilių gamintojų godumas. Jie net ir dabar solidarizuojasi su naftininkais ir reikalauja ne daugiau investuoti į žaliąją transformaciją, o ją lėtinti, kad būtų galima ilgiau prekiauti taip ilgai tobulintais vidaus degimo varikliais. Tai panašu į smegenų užtemimą, nes iš to išloš tik Kinija ir JAV. Į Kiniją persikelia net ir didžiausios automobilių parodos, ši šalis perima didelę dalį Azijos, Afrikos ir besivystančių valstybių rinkos, o štai JAV uždirba iš naftos, o dėl Elono Musko „Teslos“ – ir iš elektromobilių. Elonas tikrai nesiruošia nusileisti kinams ir toliau sieks gaminti vis pigesnius, toliau nuvažiuojančius, išmanesnius ir konkurencingesnius elektromobilius. Tad jei Europos Sąjungai nepavyks išsivaduoti iš naftos draugų lobistinio glėbio, būtent automobilių pramonė taps proceso, kuris paskatins europietiškos gerovės saulėlydį, epicentru. Europa vis daugiau mokės už klimato kaitą ir finansuos vis daugiau projektų, kurių poreikis kils dėl klimato kaitos, bet vis mažiau uždirbs iš žaliosios transformacijos.

Šią į susinaikinimą vedančią trajektoriją būtina skubiai keisti, tuo labiau kad JAV ir Europos Sąjungos įvesti tarifai Kinijos elektromobiliams atveria langą Europos gamintojų konkurencingumo spurtui. Deja, kaip ir prieš 20 metų kovojant su dujomis ar prieš 10 metų kovojant su Rusijos elektros tiekėjų įtaka, taip ir dabar su nafta – teoriškai visi yra patriotai, už Ukrainą ir prieš naftą, bet kai reikia priimti sprendimus, kurie situaciją keistų iš esmės, politinės valios nerasta. Užtat tų, kurie dirba, kad tos valios Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nebūtų, gausu – kaip naftos Rusijoje.