Politika

Kas laimės Lietuvos prezidento rinkimus – demokratija ar nafta? 2024 m. sausio 30 d. Eduardas EIGIRDAS

Artėja Lietuvai labai svarbūs prezidento rinkimai. Ir ne tik todėl, kad jie turės didelės įtakos Seimo rinkimų baigčiai, todėl gali nulemti, kurios jėgos artėjančius ketverius dominuos mūsų valstybėje, bet visų pirma todėl, kad šie rinkimai vyksta Rusijos karo Ukrainoje metu, todėl bent jau teoriškai Lietuva turėtų labai aiškiai pasirinkti tarp politikos, galinčios stiprinti demokratiją, ekonomiką ir valstybę, ir politikos, stiprinančios ciniškas kapitalo grupes, naftos korporacijas ir net Rusiją.

Turėtų, tačiau sunku pasakyti, ar taip bus, nes žengiant į artėjančius prezidento rinkimus informacinėje erdvėje nieko nekalbama apie tai, kad toks pasirinkimas apskritai yra aktualus ir kad būtent jis nulems, ar mums pavyks sukurti vieningą, stiprią, skandinavišką gerovę ir saugumą Lietuvos žmonėms užtikrinti galinčią valstybę. Jei situacija nesikeis, jei demokratinės ir patriotinės jėgos nebus itin aktyvios ir neatkreips visuomenės dėmesio į tai, kokie svarbūs pasirinkimai jos laukia, bus galima teigti, kad Lietuvos prezidento rinkimai ir šį sykį, panašiai kaip 2019-aisiais, baigėsi net neprasidėję, nes dominuojančios ir labai kokybiškai skleidžiamos įtaigos, nepalankios demokratinėms jėgoms, likus daugiau nei metai iki rinkimų bus nulėmusios jų rezultatus tų pačių ciniškų kapitalo grupių, naftos korporacijų ir gal net Rusijos naudai.

Kokio prezidento Lietuvai reikia…

Kaip rašome šio numerio vedamajame, jei žaliąją transformaciją įgyvendinsime žengdami klaidingu naftos naudojimo mažinimo keliu, kuriuo mus nori nuvesti būtent naftos korporacijos ir Vladimiras Putinas, Lietuvos valstybė ir jos žmonės praras milijardus, o naftos korporacijų ir V. Putino režimo pajamos augs ir šiuos pinigus jis, be jokių abejonių, panaudos ruošdamasis naujam karui, gal šį sykį ir Lietuvoje. Štai kodėl vienas svarbiausių klausimų, į kurį prieš rinkimus turėtų atsakyti Lietuva, yra šis: kieno pusėje bus išrinktasis Lietuvos prezidentas – mūsų ir demokratijos ar korporacijų ir naftos? Deja, šiandien į jį atsakyti neįmanoma, nes šis klausimas ir tai, kuo skiriasi V. Putino ir Lietuvos kelias į žaliąją ateitį be naftos, yra tobulai ištrinta iš Lietuvos informacinės erdvės. Taigi, į artėjančius rinkimus Lietuvos piliečiai žengs nesuvokdami ne tik to, kad šis pasirinkimas 2024 m. rinkimuose bus svarbiausias, bet ir to, kad toks pasirinkimas apskritai egzistuoja.

Panaši situacija yra ir daugelyje kitų sričių, kuriose būtini atsakingi, dažnai sunkūs sprendimai, kuriems reikia stiprios demokratinės Lietuvos prezidento lyderystės ir pastangų šviesti visuomenę bei skatinti priimti sprendimus, kurie stiprintų šalies ekonomiką, vienytų visuomenę ir didintų jos gerovę. Deja, visi šie klausimai yra užtrolinti, todėl rinkimus laimės tie, kurie su jokiais svarbiais ir bent kiek sunkesniais sprendimais nesiasocijuos.

Labai tiksliai prognozuoti, kuo baigsis artėjantys prezidento rinkimai, nenorėčiau. Nemėgstu to daryti, nes noriu palikti žmonėms viltį. Deja, labai dažnai tikslus ateities spėjimas gali ne paskatinti veikti, o sukelti depresiją, todėl kaip visada rašysiu, jog tikėtina, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą pateks Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, o rinkimus – tik gerokai mažesne persvara – laimės ne, kaip G. Nausėdos komanda įtarinėja, valstybininkų atstovė, o, kaip aš įtarinėju, korporacininkų atstovas. Be to, prognozuoti nenoriu dar ir todėl, kad rinkimus dar reikia išgyventi ir suprasti, jog ne mažiau svarbu yra tai, kaip tie rinkimai vyks, ką ir kaip darys pažangios, demokratinės jėgos, veikiančios politikoje, versle ir informacinėje erdvėje.

Beje, tai neturėtų stebinti, nors gali šokiruoti, nes analogišką situaciją stebėjome tada, kai kovojome su Rusijos koncernais „Gazprom“ ir „InterRAO“. Žurnale ir forumuose stengėmės paskatinti priimti sprendimus, naudingus Lietuvai ir mažinančius Rusijos režimo pajamas, tačiau mūsų pastangos buvo užtrolinamos Lietuvos žiniasklaidoje ir konkuruojančiuose forumuose, o mūsų idėjos paskandinamos informaciniame sraute. Visa tai šiems koncernams padėjo ilgesnį laiką išsaugoti savo pajamas Lietuvoje. O šokiruoja tai, kad šiandien stebime analogišką procesą, nors Rusijos karą Ukrainoje V. Putinas finansuoja ir tais pinigais, kurie jo gauti užtrolinus spartesnę Lietuvos pažangą. Tai suvokti įmanoma tik matant Lietuvos realybę, kurioje vis dar labai daug posovietinės nomenklatūros, oligarchinio kapitalo ir tiesiog Rusijos draugų įtakos. Ją sustiprina ir tie veikėjai, kurie tarsi reprezentuoja Vakarus, bet tuos Vakarus, kuriuos geriausiai reprezentuoja Donaldas Trumpas, tai yra norinčius užsidirbti iš naftos imperijos interesų, o ne juos įveikti.

Taigi, manytume, jog akivaizdu, kad mums reikia patriotiško ir drąsaus, pažangai telkiančio ir visuomenę šviečiančio prezidento, kuris skatintų priimti būtinus sprendimus, kad sustiprintume mūsų valstybės ekonomiką, padidintume piliečių gerovę ir išvaduotume Lietuvos demokratiją bei informacinę erdvę iš oligarchų įtakos. Deja, tokio prezidento Lietuvos piliečiai artėjančiuose rinkimuose nerinks, nes tokius tikslus ir tokias vertybes reprezentuojančio šalies vadovo poreikis Lietuvoje yra puikiai užtrolintas ir pakeistas poreikiu prezidento, mano nuomone, daug naudingesnio ciniškoms kapitalo grupėms ir Rusijai.