Aktualijos

Karo, rinkimų, bet ar pažangos metai? 2024 m. sausio 30 d. Eduardas Eigirdas

Gerbiami mūsų žurnalo skaitytojai, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad skaitote šį žurnalo VALSTYBĖ numerį, ir labai tikiuosi, kad rasite jėgų bei laiko įsigilinti į jo turinį, nes šiame numeryje rašome apie tai, kas svarbiausia, jei norime kurti savo valstybei ir jos žmonėms saugią ateitį. Ateitį, kuria nedelsdami privalome pradėti rūpintis, nes, kaip rašome šio numerio „Įžvalgų“ skiltyje, nors ir neturėtume savęs gąsdinti Rusijos invazija po metų ar dvejų, vis tiek turime skubėti skaidrinti, stiprinti ir vienyti mūsų valstybę. Kuo stipresni ir vieningesni būsime, tuo mažesnė bus tikimybė, kad Rusija pasiruoš naujam karui, o jei pasiruoš, kad mes tapsime jos taikiniu.

Tik ar šiandien Lietuvoje aiškiai suvokiama, kad turime vienytis, identifikuoti svarbiausius sprendimus ir šviesti visuomenę, kad juos palaikytų? Nieko panašaus! Net vienoje svarbiausių, o gal ir pačioje svarbiausioje – žaliosios transformacijos – srityje Lietuva vis dar pėdina keliu, kuriuo už rankos mus veda naftos ir Vladimiro Putino imperijų sąjungininkai. Mūsų redakcijos pastangos tiek žurnale, tiek ir organizuojamuose forumuose atkreipti dėmesį į tai, jog tai yra kelias, kuriuo žengiant mūsų milijardai virs naftos korporacijų ir diktatūrų milijardais, o už dalį šių milijardų V. Putinas pasiruoš naujam karui, dūžta į cinišką abejingumą ir aktyvų kolaboravimą su naftos korporacijomis, o netiesiogiai – ir su to paties V. Putino imperijos draugais.

Tai gali šokiruoti, nes juk vykstant Rusijos karui Ukrainoje Lietuvoje matome milžinišką patriotizmo ir paramos Ukrainai proveržį, tačiau kai stojame į kovą su svarbiausia V. Putino imperiją maitinančia galia, kaip ir prieš 20 metų, kai kovojome su V. Putino koncernu „Gazprom“, o vėliau – ir „InterRAO“, ir vėl liekame vieniši.