Visuomenė

Kam šovė į galvą, kad naikinant meną žlugs naftos imperija? 2024 m. sausio 30 d. Monika Baltrušaitytė

Kylančios planetos temperatūros padariniai jau nenuginčijami: praėjusių metų liepą užfiksuota karščiausia savaitė per visą Žemės istoriją, dėl karščio bangų vandenynuose masiškai žūva gyvūnai, miškų gaisrų sezonai jau tapo konstanta, o ūkininkai augindami maistą patiria vis daugiau sunkumų, mat dėl per mažo arba per didelio kiekio lietaus dirvožemis džiūsta arba pažliunga. Kaltininkai? Vieni pagrindinių, į kuriuos baksnojama pirštu, yra stambios naftos korporacijos. Atpirkimo ožiai? Vincentas van Goghas, Claude’as Monet ir Leonardo da Vinci.

Tiesa, dar ir Luvro muziejus Paryžiuje – 2023 m. spalį klimato aktyvistai kinų ir amerikiečių kilmės architekto Ieoh Mingo Pei suprojektuotą garsiąją Luvro piramidę apmėtė oranžinių dažų pripildytais balionais. Pasak išpuolį organizavusios grupuotės, „kadangi planetai gyventi liko tik 516 dienų, dabar nuo mūsų, paprastų piliečių, priklauso, kaip vykdysime įsipareigojimus, kuriuos vyriausybė vykdyti atsisako“. Jeigu ir jūs nieko nesupratote, paaiškinsiu: Prancūzijoje aktyvistai reikalavo renovuoti pastatus šalyje, kad šie taptų tvaresni, bet vyriausybė šiuo klausimu juos nuvylė, todėl pasirinkta išniekinti Luvrą. Priežasčių ir padarinių grandinėje Luvras – gal ir ne pagrindinis dėmuo, bet yra kaip yra.

Nuo klimato aktyvistų nukentėjo ir garsioji „Mona Liza“. Tiksliau, paveikslą saugantis stiklas, nes jį 2022 m. Luvre senyva moterimi persirengęs vyras ištepliojo kremu. Prie garsiojo paveikslo jis pririedėjo neįgaliojo vežimėliu. Staigiai šokęs ant kojų, puolė darbuotis, kol jį išlydėjo muziejaus apsauga. „Pagalvokite apie Žemę, žmonės naikina Žemę!“ – įsikibęs apsauginiui į parankę prancūziškai šūkavo peruką dėvintis planetos gelbėtojas.

Viena britų aktyvisčių portalui „The New European“ pasakojo: „36 valandas užsidariau naftos tanklaivyje. Nieko. Tris paras protestavau Parlamento aikštėje ir nieko neįvyko. Bet kai mano geriausia draugė išpylė sriubą ant š**ino Van Gogho, apie mus kelis mėnesius rašoma žiniasklaidoje.“

Žaliosios klimato aktyvistų rankos rūstybę pajuto ir V. van Gogho „Saulėgrąžos“ – Londono nacionalinėje galerijoje eksponuojamas paveikslas buvo aplietas pomidorų sriuba. Po šio gesto dvi jaunos aktyvistės nusivilko striukes ir atidengė marškinėlius su užrašu „Just Stop Oil“, o tada klijais prisiklijavo rankas prie sienos.

Prie sienos prisiklijavo ir klimato aktyvistai iš Vokietijos, prieš tai bulvių koše išterlioję C. Monet paveikslą Potsdamo Barberini muziejuje. Nukentėjo ir Johanneso Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“ – „Just Stop Oil“ aktyvistas prie paveikslo prisiklijavo net ne ranką, o visą savo galvą.

„Kas svarbiau – menas ar gyvybė?“ – klausia Z kartos aktyvistė. Suprask: jūs čia menu grožitės, nors planeta miršta ir tuoj Žemėje neliks maisto. Vadovaujantis tokia logika, dėl to reikia ne naftos magnato ferarį ar prabangią jachtą sriuba aplieti, bet V. van Gogho „Saulėgrąžas“. To paties Vincento, kuris, prieš tapdamas tapytoju, buvo misionierius, be to, visą gyvenimą rūpinosi gamta, gyveno kukliai ir paprastai. Kaip taikliai pastebi „The Guardian“, toks klimato aktyvistų taikinys kontrastuoja su jų pačių išsikeltais tikslais ir vertybėmis.

„Milijonai alkanų šeimų negali sau leisti net skardinės sriubos pasišildyti“, – sako aktyvistės ir ta proga nutaria dar šiek tiek prisidėti prie maisto švaistymo – užuot atidavusios skardinę sriubos elgetai, ištaško ją į vieną garsiausių meno kūrinių žmonijos istorijoje.