Ekonomika

Kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslą? 2018 m. gruodžio 7 d. Rokas GRAJAUSKAS, „Danske Bank“ vyr. ekonomistas / straipsnis iš archyvo (2017-11)

4-oji pramonės revoliucija pamažu tampa burtažodžiu ir vis labiau kaitina didžiųjų pasaulio pramonės bendrovių vaizduotę. O kai kokią nors tendenciją pasigauna pasaulio didieji, anksčiau ar vėliau tai tampa norma visiems kitiems.

Ne paslaptis, kad pasaulis jau kelis dešimtmečius ieško naujų ekonomikos augimo šaltinių. Pirmoji pramonės revoliucija, kuri prasidėjo XVIII a. pabaigoje ir kurios pagrindiniai varikliai buvo garo mašina bei mechaninis verpstas, reikšmingai padidino išsivysčiusių pasaulio ekonomikų augimą. Iki pirmosios pramonės revoliucijos ekonominio augimo, kaip mes jį suprantame šiandien, apskritai nebuvo. Antroji pramonės revoliucija, prasidėjusi XX a. pradžioje atsiradus konvejerinei gamybai, augimo tempą padidino dar labiau. Išsivysčiusios ekonomikos didžiausią augimo pagreitį įgavo praėjusio amžiaus 8 deš., prasidėjus trečiajai pramonės revoliucijai. Šios revoliucijos varomoji jėga buvo kompiuteriai, robotai ir automatizuota gamyba.

Tačiau ekonomikos augimo tempas išsivysčiusiose valstybėse jau kelis dešimtmečius yra išsikvėpęs ir vis garsiau kalbama apie tai, kad pasaulis pasmerktas gyventi lėto augimo sąlygomis, nes jau esame išnaudoję visus augimo šaltinius. Su tuo nesutinka optimistai. Jie sako, kad išsivysčiusios valstybės dar nėra išnaudojusios interneto, didžiausio žmonijos išradimo po kompiuterio, galimybių. Internetas plačiai naudojamas elektroninėje prekyboje, vis daugiau bankų funkcijų keliama į jį, tačiau gamybos sektoriuje jis paplitęs gerokai mažiau. Todėl tikimasi, kad būtent interneto naudojimas šioje srityje gali atnešti taip laukiamą našumo šuolį ir kad tai išjudins išsivysčiusių pasaulio valstybių ekonomikas iš letargo miego.

4-osios pramonės revoliucijos varomosios jėgos

4-oji pramonės revoliucija iš esmės reiškia vertės ir tiekimo grandinių skaitmeninimą, o šio proceso centre atsiduria išmanioji gamykla. Išmaniojoje gamykloje visi gamybos procese naudojami daiktai (komponentai, įrenginiai) sujungiami į vieną tinklą (daiktų internetą), kurį valdo autonomiškai veikiančios sistemos (robotai, algoritmai). Nors Lietuvoje investicijos į robotus, turinčius dirbtinio intelekto ypatybių, dar nėra populiarios, pasaulyje tokių investicijų sėkmingų pavyzdžių yra ne vienas. Įdiegus tokią įrangą, galima reikšmingai padidinti veiklos našumą, o įrangai veikiant dviem pamainomis investicija gali atsipirkti per metus ar dvejus.

Jau galima susiasmeninti ir 3d spausdintuvu atsispausdinti kad ir prekių ženklu „nike“ pažymėtus sportinius batelius.

Neatskiriama 4-osios pramonės revoliucijos dalis yra didžiųjų duomenų naudojimas analizuojant, optimizuojant ir planuojant įmonės veiklą. Didieji duomenys jau šiandien plačiai naudojami mažmeninės prekybos, finansų sektoriuose, tačiau ne gamybos srityje, nors dažna gamybos įmonė net nesuvokia turinti neišsemiamus klodus duomenų. Turime ne vieną pavyzdį Lietuvoje, kai, pasisamdžiusios didžiųjų duomenų analitikus, gamybos įmonės gali sutaupyti iki 20 proc. sąnaudų – tam tereikia optimizuoti tiekimo grandinės ar kokybės valdymą. Didieji duomenys taip pat leidžia analizuoti klientų elgseną ir siūlyti klientų poreikius labiausiai atitinkančius sprendimus.

4-osios pramonės revoliucijos kontekste iš esmės keičiasi ir tiekimo valdymas. Sujungus visus tiekimo grandinės dalyvius į vieną sistemą, atsiranda galimybė operacinei sistemai realiu laiku stebėti, kurių komponentų ar žaliavų įmonei trūksta ir, vos atsiradus trūkumui, siųsti signalą tiekėjui. Pati gamyba ir atsargos taip pat gali būti valdomos panašiu principu – prekių gaminama tiksliai tiek, kiek reikia paklausai patenkinti, o tai leidžia reikšmingai sumažinti perteklines atsargas.

4-osios pramonės revoliucijos sprendimai leidžia gerokai efektyviau valdyti defektus ar įrangos gedimus. Pasitelkus integruotus jutiklius ir didžiuosius duomenis, operacinė sistema pati gali prognozuoti, kada kuris įrenginys suges, ir iškart užsakyti naują detalę ar įrenginį, taip pat autonomiškai šalinti defektų turinčius gaminius. Taip galima reikšmingai sumažinti prastovas ir su brokuotais gaminiais susijusias sąnaudas.

4-oji pramonės revoliucija nėra tik svajonės apie ateitį. Kaip parodė „McKinsey“ tyrimas, praėjusiais metais JAV įmonės 17 proc. savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos biudžeto investavo į 4-osios pramonės revoliucijos sprendimus. Ši dalis Vokietijoje ir Japonijoje buvo atitinkamai 13 ir 10 procentų. Kitaip tariant, į 4-ąją pramonės revoliuciją investuojama jau šiandien.

4-oji pramonės revoliucija kyla ne tik iš būtinybės sutaupyti, bet ir dėl vis didesnio vartotojų spaudimo kurti suasmenintus produktus. Toks vartotojų noras nėra naujiena, tačiau į konkretaus vartotojo poreikius orientuota gamyba visuomet kainavo gerokai brangiau nei standartinių produktų gamyba. 4-oji pramonės revoliucija suteikia galimybių suasmenintus produktus gaminti su itin mažomis papildomomis sąnaudomis, todėl kyla vis mažiau abejonių, kad tiek į vartotojus orientuota gamyba, tiek ir B2B (verslas verslui) gamyba vis labiau judės šia kryptimi. Vadinasi, tie gamintojai, kurie nesugebės žengti koja kojon, pralaimės konkurencinę kovą.

4-oji pramonės revoliucija – tai šiandien vykstantys procesai

Įmonė „PwC“ 2015 m. nustatė, kad Europos bendrovės yra suskaitmeninusios vidutiniškai 23 proc. savo vertės grandinės. Pačios įmonės projektavo, kad po penkerių metų ši dalis sieks 83 procentus. Kai praėjusiais metais „McKinsey“ klausė bendrovių JAV, Vokietijoje ir Japonijoje, ar jos tikisi, kad 4-osios pramonės revoliucijos sprendimai padidins jų veiklos efektyvumą, 93 proc. apklaustųjų JAV, 91 proc. Vokietijoje ir 82 proc. Japonijoje atsakė teigiamai. Kai buvo klausiama, ar įmonės tikisi, kad 4-oji pramonės revoliucija pakeis jų verslo modelį, teigiamai atsakė atitinkamai 87, 76 ir 78 proc. bendrovių.

4-oji pramonės revoliucija nėra tik svajonės apie ateitį. Kaip parodė „McKinsey“ tyrimas, praėjusiais metais JAV įmonės 17 proc. savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos biudžeto investavo į 4-osios pramonės revoliucijos sprendimus. Ši dalis Vokietijoje ir Japonijoje buvo atitinkamai 13 ir 10 procentų. Kitaip tariant, į 4-ąją pramonės revoliuciją investuojama jau šiandien.

Dar viena 4-osios pramonės revoliucijos technologija – papildytoji realybė.

Minėti tyrimai parodė ir tai, kad 4-oji pramonės revoliucija aktualesnė komponentų tiekėjams nei galutinių produktų gamintojams. Kaip ne kartą yra užsiminę tokių bendrovių kaip „Siemens“ ar „ThyssenKrupp“ atstovai, skaitmeninis susikalbėjimas su tiekėjais ilgainiui bus būtina bendradarbiavimo sąlyga, o tie tiekėjai, kurie nebus pakankamai skaitmeninęsi, paprasčiausiai bus išmesti iš tiekimo grandinės. Tai turėtų būti aiškus signalas Lietuvos gamybos įmonėms, kurios daugiausia gamina komponentus, o ne galutinius produktus.

Reikės didelių investicijų

Anot „PwC“, iki 2020 m. Europos gamybos įmonės į 4-osios pramonės revoliucijos sprendimus kasmet investuos maždaug 3 proc. savo apyvartos, arba po 140 mlrd. eurų. Vokietijoje investicijos bus dar didesnės ir sieks 5 proc. apyvartos, arba 90 mlrd. eurų. Jei Lietuvos gamybos įmonės nori neatsilikti nuo 4-osios pramonės revoliucijos ir būti bent jau vidutiniokės, jos kasmet turėtų investuoti 380 mln. eurų, arba pusę to, ką investuoja dabar.

Gamyklai valdyti greitai reikės vos vieno žmogaus, sėdinčio prie kompiuterio ekrano.

Nors tai gali atrodyti didelė suma, nereikėtų pamiršti, kad vien bankų finansavimas įmonėms praėjusiais metais augo 600 mln. eurų ir kad šiandien įmonės sėdi ant beveik 6 mlrd. eurų grynųjų kapšo. Be to, Lietuvos įmonės yra mažiausiai įsiskolinusios visoje Europos Sąjungoje (ES), lenkia tik Graikiją pagal pelno dalį, skiriamą investicijoms, ir yra vienos lyderių pagal paskirstomo pelno dalį. Kitaip tariant, dažnu atveju ne pinigai yra problema, o prioritetai. Kaip parodė Europos Komisijos parengtas Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, Lietuva lenkia ES vidurkį pagal informacinių technologijų (IT) potencialą. Turime ne tik gerą IT infrastruktūrą, bet ir gerų IT specialistų. Tiesa, pagal IT srityje darbinamų žmonių skaičių vis dar esame paskutiniai ES, nors šių specialistų paklausa šiandien bent keliais tūkstančiais viršija pasiūlą. Todėl, tinkamai sutvarkius švietimo sistemą ir išnaudojus esamą IT infrastruktūrą, atsirastų visos galimybės nepražiopsoti vis labiau įsibėgėjančio 4-osios pramonės revoliucijos traukinio. Tačiau tam reikia daugiau pasitikėti savo jėgomis, nebijoti rizikuoti ir suprasti, kad 4-oji pramonės revoliucija vis labiau tampa būtinybe, o ne pasirinkimo klausimu.