Aktualijos

Kai visi manė, kad 2016-aisiais laimės konservatoriai, mes likus metams perspėjome, kad jei patriotai bus ištikti komos, laimės oligarchinis projektas Žurnalo VALSTYBĖ vyr. redaktorius Eduardas Eigirdas

Artėja svarbiausi – Lietuvos Respublikos prezidento – rinkimai, nulemsiantys Lietuvos ateitį. Ir nors viršelis atrodo linksmas, nors gerai nuteikia oras bei lėčiausiai tarp kaimynų, bet vis dėlto auganti ekonomika – už tai Vyriausybę ką tik džiugiai pašlovino Ramūno Karbauskio parinktas, nuo tokio augimo iš džiaugsmo krykštaujantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau realybė iš tiesų nėra linksma, veikiau tragiška. Ir ne tik todėl, kad ekonomikos augimas lėčiausias yra ne atsitiktinai, o todėl, kad mūsų žurnale aprašomi sprendimai, kurie padėtų sparčiau transformuoti ekonomiką ir didinti jos potencialą, iš esmės yra sabotuojami R. Karbauskio aplinkos. Bet ir todėl – o tai kelia šiurpą, – kad tuo pat metu stebime sparčiai vykstantį Lietuvos valstybės oligarchizavimo procesą ir visišką piliečių abejingumą, tarsi užmigdyti valdančiųjų bei oligarchų piniguose skęstančios žiniasklaidos jie jau būtų pasiruošę oligarchų valdžią pasitikti su gėlėmis, kaip kadaise dalis žmonių pasitiko Josifo Stalino tankus.

Visiškas abejingumas demonstruojamas ne tik tam, kad Seime dominuoja su Rusija verslo ryšiais susijęs ir su postokupacinės nomenklatūros pagalba, mūsų nuomone, į valdžią prasibrovęs oligarchas R. Karbauskis. Be to, jis dar turi ir milžinišką įtaką Vyriausybėje. O šio oligarcho bendražygis – kitas Rusijos atžvilgiu draugiškai nusiteikęs ir tai pačiai postokupacinei nomenklatūrai artimas oligarchas Visvaldas Matijošaitis – jau baigia Kauną paversti Karbauskgradu, o piliečiai žiniasklaidos išplautais smegenimis per rinkimus už jį gulasi darnesnėmis gretomis nei už Vladimirą Putiną per praėjusius Rusijos prezidento rinkimus.

Tai turėtų sukrėsti visus, kurie kovėsi už Sąjūdžio idealus. Kai po užpraėjusių Rusijos prezidento rinkimų nuskambėjo kritika, esą daugiau nei 80 proc. balsų rinkimuose renka tik diktatoriai, mat jie užsmaugia laisvą žodį, o opozicijai leidžia reikštis tik uždarose patalpose, bet ne žiniasklaidoje, Putingradas nusprendė, kad praėjusių metų Rusijos prezidento rinkimuose užteks surinkti daugiau nei 70 proc. balsų, kad prieš Vakarus atrodytų gražiau. Nes jam tai vis dar rūpi!

Naivuolis tas V. Putinas! Lietuvoje oligarchų šeimos mietuose greitai rinks net ne 80, o 90 ir 100 proc. balsų, nes visiems į tai nusispjauti: žiniasklaidoje liejasi tik panegirika, o demokratinės jėgos elgiasi taip, tarsi būtų išpjautais stuburais ir visais kitais organais, net smegenimis, kitaip jos signalizuotų, kad negalima leisti dar labiau oligarchizuoti demokratijos ir būtina tam priešintis. Juk kalbame ne tik apie Kauną, bet ir apie Naisgradą Naisiuose, Malinauskgradą Druskininkuose, Pinskuviengradą Širvintų rajone. Prieš 20 metų buvo sukurtas vienas Viktorgradas Kėdainiuose, o šiandien visa Lietuva baigia pasidengti oligarchgradais. Tarsi didžiausias laisvės iškovotas dalykas – demokratinė santvarka – Lietuvos piliečiams būtų tapusi nepakeliama našta ir jie, vedami žiniasklaidos balso, o ne savo sąžinės ir proto, trypdami kojomis reikalautų, kad į valdžią greičiau grįžtų buvę kolūkių pirmininkų vaikai, V. Uspaskicho bendražygiai ar represinių okupacinių struktūrų atstovai, palankiai žiūrintys į Maskvą.

O tuo metu mūsų redakcijos užsakytos apklausos rezultatai, kurie skelbiami naujajame numeryje, demonstruoja, kad du trečdaliai šalies piliečių nerimauja dėl oligarchijos keliamos grėsmės Lietuvai bei visuomenės gerovei ir mano, kad naujasis prezidentas turėtų su jų įtaka kautis. Deja, nors ir nerimauja, užvaldytos žiniasklaidos, kurios informaciniame sąvartyne vis tiek skęsta, yra nugenami rinktis būtent oligarchų ir jų bičiulių, nes tie, kurie save vadina patriotais, nesipriešina – geriausiu atveju renkasi buitinį patriotizmą. Na, pasiguodžia, kad patys nebalsuos už oligarchams ar kairiajai nomenklatūrai artimus kandidatus, pažįstamus paragins to nedaryti ir taip užsidės sau pliusiuką bei eis ramiai miegoti, nors iš tiesų tai nieko nepakeis. Juk rinkimus lemia informacinės erdvės užvaldymo lygis bei įtaigos, pasiekiančios visuomenę, intensyvumas. Jei skleidžiama įtaiga nedekonstruojama ir neįveikiama, žmones perkalbėti labai sunku, jie tik palinguos galvą, bet kai prieš antrąjį turą bus paskelbta, kad būtent Ingrida Šimonytė sugebėjo sugriauti visą Lietuvos ekonomiką ir badu numarinti 80 proc. visų pensininkų, o tuos 20 proc. paliko gyvus tik tam, kad galėtų papasakoti jaunimui apie tai, kokia ji yra žiauri, tai labai lengvai nušluos visus draugiškus raginimus rinktis demokratiją.

Todėl klausiame: ar Lietuvos patriotai pagaliau pasiruošę priešintis šiai įtaigai, ar tenkinsis savo buitinio patriotizmo drąsa? Mes bandome tai daryti – siekiame suformuoti intelektinę erdvę, kurioje būtų dekonstruota melaginga Kremliui, oligarchams ir kairiajai nomenklatūrai naudinga įtaiga, padedanti įtikinti rinkėjus rinkti tų jėgų interesus geriau reprezentuojančius kandidatus. Tačiau negalime to daryti ryžtingiau ir vis dar laukiame, kada Lietuvos patriotai atsibus ir suvoks, kad neužtenka buitinio patriotizmo, neužtenka telktis su bendraminčiais ir tuo labiau šaipytis iš kitaip mąstančiųjų, šiandien reikia visas jėgas nukreipti tam, kad dekonstruotum melagingą įtaigą. Todėl jei bijai paremti mūsų redakciją, tingi prenumeruoti ir skaityti mūsų analitinį žurnalą, kuris tikrai nėra skirtas atsipūtusiems demokratams, gal bent išdrįsi pasidalyti mūsų įžvalgomis? Nes dar negirdėjome, kad kurį nors pilietį būtų nubaudę už tai, jog dalijosi mūsų straipsniais. Bet jei piliečiai ir dabar nepabus, gali būti, kad, Lietuvai žengus dar giliau į oligarchijos glėbį ir tampant kažkuo panašiu į Oligarchgradą, bus baudžiama ir už tai. Bet šiandien – ne, todėl raginame, kol dar yra laiko, pabusti, nes išsamesnė analizė, kurią pateikiame naujajame žurnalo numeryje, taip pat praėjusių rinkimų analizė demonstruoja, kad demokratinės jėgos prezidento rinkimų antrame ture gaus į kaulus ir buitinis patriotizmas čia tikrai nepadės.

Žinoma, tiems, kurie renkasi gyventi iliuzijų ir vilčių pasaulyje, labai patogu ignoruoti mūsų analizę. Tačiau tie, kurie turi bent trupinėlį drąsos ir padorumo, o tam proto daug nereikia, turi matyti realybę. Deja, nuo jos Lietuvos visuomenė yra nutolusi šviesmečiais. Pavyzdžiui, tai, kad oligarchinio flango veikėjai, kurie darys didžiulę įtaką ir kitiems artėjantiems rinkimams, šiemet triuškinamai laimi merų rinkimus, jau turėtų kelti nerimą. Arba ignoruojamas faktas, kad nuo 2000 iki 2020 m. provakarietiškos centro dešinės jėgos valdžioje buvo tik ketverius metus, ir tai tik silpnos daugumos ir didžiausios istorijoje krizės sąlygomis. Tačiau kai mūsų redakcija praėjusį mėnesį daugiau nei 100 žmonių paklausė (apklausėme patys, nes siekėme gauti kuo greitesnį atsakymą, kad tai atskleistų informacinės įtaigos mastą, o ne žinias), kiek metų per šį dvidešimtmetį valdžioje buvo TS-LKD ir Liberalų sąjūdis, apie 30 proc. respondentų atsakė, kad pusę laiko, beveik 40 proc. – kad dvi kadencijas, tai yra aštuonerius metus, ir tik mažiau nei 15 proc. apklaustųjų atsakė teisingai – kad tik vieną kadenciją, tai yra ketverius metus. Tragikomiška tai, kad beveik 10 proc. apklaustųjų pareiškė, jog TS-LKD ir Liberalų sąjūdis valdė daugiau nei pusę laiko.

Ir tai turėtų šokiruoti Lietuvos patriotus: jei ši apklausa bent kiek atspindi realybę ir visoje Lietuvoje (apklausėme tik keliuose miestuose) į šį klausimą gerai nepagalvojus atsakoma analogiškai, vadinasi, įtaiga, kurią skleidžia R. Karbauskio komisijos, Kremliaus troliai internete, internetinė žiniasklaida ir spauda, esą būtent dešinieji sugriovė Lietuvos ekonomiką, yra tokia galinga, jog net dalis dešiniųjų mano, kad valdžioje buvo ilgiau, nes patys negali suvokti, kaip galėjo suspėti pridirbti tiek blogio. Vadinasi, ši įtaiga bus viena svarbiausių ir būtent tai nemažai rinkėjų antrajame ture atgins balsuoti prieš Lietuvos griovėjus – provakarietiškas centro dešinės jėgas, nors iš tiesų jų valdžioje, kai augo ekonomika ir buvo galima ją modernizuoti, per tuos 20 metų net nebuvo. Vienintelį kartą jie buvo prileisti prie valdžios tada, kai oligarchinių ir Kremliui naudingų Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso bei Kazimiros Danutės Prunskienės politinių projektų ir kairiosios nomenklatūros, atvedusių Lietuvą prie milžiniškos 2008-ųjų krizės, buvo palikti valdyti per krizę, tačiau dauguma buvo suformuota su keliomis politinėmis jėgomis, kurių vakarietiškumas, manytume, išreikštas mažiau nei artimumas nomenklatūrinėms struktūroms. Taigi, į dešiniųjų koaliciją delegavę savo partnerių, kad dešinieji galėtų atvargti krizę, dabar jau septintus metus, o pastaruoju metu – ypač aktyviai su R. Karbauskiu ir jo „šobla“ Seime, drožia konservatorius dėl krizės, kurią patys sukėlė. Ir tai veikia, nes žiniasklaida, užuot dekonstravusi šią net ne melagingą naujieną, o kuriamą melagingą realybę, būdama valdžios, kuri ją maitina mokesčių mokėtojų pinigais, bei oligarchų grupių, o gal net Kremliaus bičiulių kišenėje, visą šią realybę diegia piliečiams į smegenis.

Todėl kai žvelgiame į artėjančius rinkimus, turime matyti ne tik savo buitinį optimizmą, bet ir tikrąją realybę. Jei Seimo rinkimai vyktų šių metų pradžioje, už centro dešinės provakarietiškas partijas – TS-LKD ir Liberalų sąjūdį – balsuotų nuo 19 iki 24 proc. rinkėjų, o už dvi nomenklatūrines kairiųjų, oligarchines ir dažniausiai Kremliui bei visokiems gazpromams naudingas Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Ramūno Karbauskio ir Valdemaro Tomaševskio partijas – nuo 40 iki 45 proc. rinkėjų. Beje, neužmirškime, kad regionuose sukurtuose oligarchgraduose auga puošnus oligarchinių, nomenklatūrinių ir Kremliui naudingų pajėgų bei lyderių rezervas, ir jis tikrai prisidės, jei kils pavojus, kad ne krizės laikotarpiu rinkimus gali laimėti provakarietiškos centro dešinės jėgos.

O dabar, gerbiami provakarietiški patriotai, gal galite pabandyti įsivaizduoti, kaip 2020-ųjų Seimo rinkimuose galėtų laimėti su Rusija ir nomenklatūrinėmis struktūroms nesusijusios bei su oligarchinėmis grupėmis glaudžiai nesuaugusios provakarietiškos centro dešinės jėgos? Mes redakcijoje tam tikrus scenarijus matome ir apie tai rašysime gegužės numeryje. Galime pasakyti, kad tam reikės ne tik pastangų ir drąsos iš centro dešinės jėgų, kurių lyderius – konservatorius – dėl neryžtingumo ginant Lietuvos demokratiją ir telkiant Lietuvą pažangai kritikuojame šiame numeryje, bet visų pirma patriotinių ir pilietine demokratija tikinčių jėgų pabudimo. Antraip jau dabar galime teigti, kad nomenklatūrinės, oligarchinės ir net prokremliškos jėgos laimės ir prezidento, ir Seimo rinkimus. Juk jau 12 metų rašome apie tai, kad jei esant itin neskaidriai žiniasklaidos aplinkai susivienijusios demokratinės jėgos nesugebės pasipriešinti destruktyviai informacinei įtaigai ir iš jos kuriamos melagingos realybės išvaduoti dalies piliečių, visi rinkimai bus nulemti šios įtaigos. Todėl bus galima džiaugtis savo buitiniu ar feisbukiniu (grupiniu) patriotizmu, tačiau tai nesustabdys V. Tomaševskio, R. Pakso, V. Uspaskicho, R. Karbauskio, R. Malinausko, V. Matijošaičio ir kitų veikėjų gerbėjų – pakviesti valdančiosios daugumos šauklių ir paraginti žiniasklaidos bei Kremliaus trolių kautis su slenkančiu dešiniųjų blogiu, mat šis galutinai sugriaus valstybę ir nugalabys tuos 20 proc. pensininkų, jie gana darniomis kolonomis tikrai ateis į rinkimus ir nulems antrojo turo rezultatus. Tiek prezidento, tiek Seimo rinkimuose.

Todėl tuos, kurie gali bent jau suvokti tai, apie ką mes rašome, o ypač tuos, kurie, kaip paragino režisierius Donatas Ulvydas, jau nustojo drebinti kinkomis, raginame stoti šalia mūsų ir paremti mūsų pastangas dekonstruoti melagingą realybę bei neleisti jai padėti oligarchizuoti Lietuvos. Nes mes šiandien turime laisvę, mes tikime demokratija ir progresyvia, klestinčia bei solidaria Lietuva ir neabejojame, kad galime įveikti cinizmą, oligarchiją bei labai plačią, bet ant melo kojų stovinčią Astravo koaliciją. Tik reikia, kad tuo patikėtumėte ir Jūs.

P. S. Rytoj skelbsime komentarą apie kitą (vieną iš penkių) didžiausių melagingų įtaigų, tad rekomenduojame ne pasyviai stebėti, o jungtis prie mūsų šiandien!

Panašūs straipsniai: