Mokslas

Kada galime sulaukti vakcinos nuo COVID-19? O kas, jei niekada? 2020 m. gegužės 28 d. Karolis MAKRICKAS

Naujajam koronavirusui siaučiant ir pasiglemžiant vis daugiau gyvybių, tampa akivaizdu, kad į mums įprastą gyvenimo ritmą galėsime grįžti tik tada, kai bus sukurta saugi, sertifikuota ir injekcijoms į žmogaus organizmą parengta vakcina. Kol kas niekas nesiryžta pateikti šimtaprocentinės prognozės, kada efektyvi vakcina būtų baigta kurti, nes gamybos procesas itin kompleksiškas ir daug kainuoja.

Beje, nedera atmesti ir scenarijaus, kai paaiškėja, kad esamomis priemonėmis vakcinos sukurti neįmanoma arba tai padaryti tiesiog per brangu. Jau dabar skaičiuojama, kad virusas SARS-CoV-2 turi bent 30 skirtingų atmainų ir toliau mutuoja. Tad kokie galimi scenarijai kovojant su COVID-19?

Sukurti vakciną užtrunka ne vienus metus

Epidemiologai neturi prognozių, kad COVID-19 protrūkis galėtų stebuklingai baigtis, tad didžiausios viltys dedamos į spartų efektyvios vakcinos kūrimą, kad viskas grįžtų į įprastas vėžias. Vis dėlto SARS-CoV-2 yra naujas virusas, tad viso pasaulio tyrėjai dar tik bando perprasti jo funkcionavimą, galimas mutacijas, tikrąjį virulentiškumą ir tai, kaip šis elgsis vasarai pasibaigus. Ir nors lūkesčiai dideli, „Forbes“ primena, kad ligšiolinė vakcinų kūrimo praktika rodo, jog įprastai iki tol, kol vakcinos pateikiamos rinkai, praeina ne mėnesiai, bet keletas metų, o dažnai – ir dar ilgiau. Spartų vakcinos kūrimą riboja ir tyrimų etika. Akivaizdu, kad tiksliausią rezultatą parodytų tyrimai, kai žmogus imunizuojamas, o tada apkrečiamas, tačiau taip elgiantis didėja pavojus savanorių sveikatai, tad dažniausiai pirminiai tyrimai atliekami su kitais gyvūnais ir tik tada potencialus imuninis atsakas tiriamas vakcinuotų žmonių kraujyje.

Net ir įveikus pirminį klinikinį testavimą, iki trečiosios (galutinės ir gerokai platesnės) tyrimų fazės prieina tik kas dešimtas kandidatas į vakcinas, nes dalis eksperimentinių skiepų sukelia nepakankamą imuninį atsaką arba turi žalingą šalutinį poveikį. Kadangi vakcinų kūrimas – viena sudėtingiausių užduočių medicininių preparatų gamybos pramonėje, skiepams sukurti neretai išleidžiami milijardai JAV dolerių, tad pasibaigus epidemijos protrūkiui paprastai nutraukiamas ir skiepų kūrimo finansavimas. „The New York Times“ skelbia, kad iki COVID-19 sparčiausius klinikinius bandymus, kai buvo paskelbta genomo seka, tyrėjai pradėjo su 2015 m. sukurta vakcina, skirta kovai su Zika virusu. Vis dėlto prabėgus septyniems mėnesiams nuo vakcinos sukūrimo Zika viruso protrūkis buvo suvaldytas, todėl ištestuoti skiepai taip ir nebuvo sukurti. Panašiai nutiko ir kovojant su sunkų ūmų respiracinį sindromą (SŪRS) sukeliančiu koronavirusu 2002 m. – viruso genomo seka buvo išaiškinta vos per keturis mėnesius, tačiau suvaldžius epidemiją tolesni tyrimai buvo nutraukti ir vakcina nepasirodė. Vis dar nėra ir vakcinos nuo Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinės infekcijos (ARRS).

Anot Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso, galutinę kovos su COVID-19 sėkmę lems ne tik tai, kaip greitai bus sukurta ir pradėta gaminti vakcina, bet ir tai, ar ji bus sąžiningai prieinama visoms šalims bei tolygiai paskirstyta skurdžiausiems ir turtingiausiems žmonėms.

Oficialus greičiausiai sukurtos vakcinos rekordas priklauso skiepams nuo epideminio parotito (kiaulytės). Sukurti ir ištestuoti juos truko ketverius metus. Teigiama, kad šios vakcinos veiksmingumas paskiepijus 90 proc. populiacijos siekia 85 proc., be to, ši vakcina yra gana saugi, šalutinis poveikis paprastai lengvas ir pasireiškia retai. Kadangi ši plačiai naudojama vakcina buvo sukurta dar praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje, dalis tyrėjų tikina, kad medicinai ir technologijoms padarius didelį šuolį skiepus nuo COVID-19 įmanoma sukurti iki