Visuomenė

„Kabulo vienuoliktukas“: pabėgimas iš juodų debesų krašto 2022 m. sausio 10 d. Monika Baltrušaitytė

„Mano kraštą aptraukė juodi debesys. Praradau mėgstamą darbą ir namus, tikiu, kad daug neteko visa bendruomenė“, – ramiu balsu pasakoja iš Afganistano į Lietuvą pabėgęs medikas Juma Gul Yaqubi. Ligoninę Goro provincijoje, kuriai jis ilgus metus vadovavo, dabar į savo rankas perėmė mula – religingas talibas, neturintis medicininio išsilavinimo. Jumos kolegos jau kelis mėnesius negauna atlyginimo.

Jie dažnai rašo Jumai prašydami patarimo. „Sakau, kad žmonėms jūsų reikia. Turite jiems padėti nepaisydami to, kas šiuo metu valdo šalį“, – pasakoja Raseiniuose su šeima laikinai įsikūręs medikas.

Kabulo medicinos universitetą Juma baigė 2000-aisiais, o jau po metų Talibanas neteko valdžios Afganistane. Užuot likęs sostinėje, tais pačiais metais jis grįžo į savo gimtąją Goro provinciją ir mediku įsidarbino ten. „Vietiniams reikėjo sveikatos priežiūros paslaugų, mano žmonėms manęs reikėjo, norėjau jiems padėti. Tai – mano gimtasis kraštas, – sako gydytojas. – Dirbau chirurgu, 2007-aisiais tapau ligoninės vadovu. Kai pradėjau vadovauti ligoninei, joje tebuvo 30 lovų, bet vėliau pavyko tą skaičių kilstelėti iki 150. Pavyko pasiekti ir tai, kad mirtingumo lygis Goro provincijoje, palyginti su kitomis, taptų itin žemas, išaugo sveikatos priežiūros įstaigų skaičius. Turime neblogą ligoninės pastatą, kurį padėjo pastatyti lietuviai – jie projektavo, o už projekto įgyvendinimą sumokėjo partneriai iš Japonijos. Tas pastatas yra viena Goro provincijos pažibų.“

Tačiau vieną dieną viskas subyrėjo. Du dešimtmečiai, kai Afganistane savo pajėgas įvedusi laikė JAV kariuomenė, išgaravo akimirksniu. Lyg visi tie metai būtų tik prisisapnavę.

Vaikystėje apie karą negalvoji

„Buvau užimtas, geras pajamas gaunantis žmogus, jaučiausi esąs reikalingas savo skurdžiai bendruomenei“, – pasakojo medikas, ryšius su Lietuva užmezgęs jau seniai – vienai lietuvių karei kartą teko operuoti apendicitą, teko ir porąkart viešėti mūsų šalyje. Juma čia lankėsi 2006 ir 2007 metais. Pirmąkart jis tris savaites praleido Kauno klinikose, antrą kartą praktikavosi „Santaros“ klinikose. Prieš porą metų savo gimtinėje jis įkūrė privačią slaugos mokyklą.

Juma užaugo išsilavinusioje afganistaniečių šeimoje. „Mano tėvas – išsilavinęs žmogus, jis vadovavo Žemės ūkio departamentui. Esu vyriausias jo sūnus ir didžiuojuosi turėdamas tokį tėvą. Būdamas devynerių, aplankiau Uzbekistaną, nors jį tuo metu valdė Sovietų Sąjunga. Drąsus buvo mano tėtis. Kartais pagalvoju, kad savo sūnaus į tokią vietą turbūt nesiųsčiau. Užaugau per karą, bet vaikystėje apie karą negalvoji – kaip ir kiti vaikai, lankiau mokyklą, klasėje mokiausi geriausiai“, – pasakojo Juma.