Ekonomikos konferencija

Ką turime padaryti, kad vienaragių era prasidėtų ir Lietuvoje? 2019 m. balandžio 17 d. Audrius MILUKAS,  „Open Circle Capital“ partneris ir generalinis direktorius

Tai klausimas, į kurį bandėme atsakyti Lietuvos ekonomikos konferencijos Lyderystės forume, ir manau, kad bent dalį atsakymų jau turime. Vienaragių era pasaulyje įsibėgėja, todėl visiškai sutinku su žurnalo VALSTYBĖ nuolat akcentuojama mintimi, kad jei Lietuvoje nesukursime ekosistemos, palankios vienaragiams augti, galime prarasti milijardinį potencialą.

Juk šiandien, kai žvelgiame į sėkmingiausius startuolius, iš tiesų kalbame apie įspūdingas sumas. Pasak „PwC/CB Insights“, pasauliniu mastu 2018 m. į startuolius buvo investuota 207 mlrd. JAV dolerių. Įspūdingai situacija keitėsi ir Lietuvoje: „Startup Lithuania“ duomenimis, startuolių skaičius per 2018 m. pakilo net 58 proc., o investicijos – nuo 46 mln. iki 180 mln. eurų. Nors viltingų ženklų turime, bent kol kas nė vieno vienaragio Lietuvoje nėra. Taigi, ko mums trūksta? 

Lietuvoje turime tris kandidatus į vienaragius

Paprastai vienaragiais laikomi tie startuoliai, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Tokie startuoliai yra ypač inovatyvūs, kardinaliai pakeičia nusistovėjusią verslo tvarką ir išsprendžia tas problemas, kurių senoji sistema neišspręsdavo. Žinoma, tokie startuoliai auga itin greitai, todėl šios įmonės gauna ir daugybę investicijų. Startuolių vienaragių pajamos kiekvieną mėnesį auga po 20–30 procentų.

Be jokios abejonės, Estijos startuolių ekosistemai didelį postūmį davė „Skype“ sėkmė. Tačiau tai nėra pasiteisinimas eiti lėčiau, nes Estijoje „Skype“ sėkmė buvo rezultatas to, kad šalies švietimo sistema ir startuolių ekosistema buvo pažengusios toliau. Taigi, reikia ne ieškoti pasiteisinimų, o priimti sprendimus, dėl kurių turime sutarti jau artimiausiu metu.

Tapti vienaragiu – kiekvieno startuolio siekiamybė. Be abejo, to nori ir visos valstybės, nes tokios įmonės didina šalies žinomumą, gerina reputaciją ir augina pasitikėjimą pasaulinių investuotojų akyse, taip pat smarkiai prisideda prie ekonomikos augimo.

Pasaulyje šiuo metu tėra 326 tokios įmonės, bet jų bendra vertė siekia net 1 083 mlrd. JAV dolerių. Daugelis (48 proc.) tokių įmonių yra iš JAV, Kinijoje jų yra 28 proc., o iš Europos tėra kilę 12 proc. vienaragių. „Dealroom“ duomenimis, iš Baltijos šalių vienaragių kol kas neturi Lietuva ir Latvija, o Estija jų turi net keturis.

Tačiau mūsų šalyje yra net trys labai potencialios įmonės: „CityBee“, „Vinted“ ir „Tesonet“. Jos visos turi vienaragių požymių, tačiau kol kas nė viena jų nėra pasiekusi to lemtingo 1 mlrd. JAV dolerių vertės barjero. Galop šioms įmonėms turėtų pasisekti. Tai rodo ir pasaulio tendencijos: Kinija ir Europa pagal vienaragių skaičių jau vejasi JAV, o pasaulinis vienaragių augimas 2017–2018 m. siekė net 55 procentus. Labiausiai augimas pastebimas interneto ir programinės įrangos industrijose, o tai, savaime aišku, lemia spartus dirbtinio intelekto tobulėjimas. Tokių startuolių vis dažniau atsiranda ir Lietuvoje. Į vieną jų, „Perfection.AI“, yra investavęs ir „Open Circle Capital“.

Tad nors sutinku su perspėjimais, kad artėjanti krizė gali atšaldyti rinką, vis dėlto laikausi pozicijos, kuri, beje, ne kartą skambėjo ir Lietuvos ekonomikos konferencijoje, kad šiuo metu vykstantis technologinis progresas sukuria milžiniško potencialo erdvę naujiems vienaragiams atsirasti. Todėl turime ne džiaugtis tuo, kad kažkas Lietuvoje gali pretenduoti į vienaragio statusą, bet suvokti, jog šiandien veikdami greičiau už kitus galime turėti jų visą kaimenę.

Kad vienaragiai – ne iliuzija, demonstruoja realios investicijos

Pakalbėkime apie sritis, kuriose, tikėtina, vyks sparčiausias augimas. Bent jau „CB Insights“ 2018-ųjų duomenimis, sparčiausiai augo automobilių technologijų, dalijimosi ekonomikos ir techninės įrangos pramonė. Tokias tendencijas lemia besikeičiantys žmonių įpročiai, vis retesnis noras turėti savo asmeninius daiktus (pavyzdžiui, automobilį ar drabužius) ir augantis dirbtinio intelekto technologijos potencialas. Minėtos trys Lietuvos įmonės susijusios su būtent šiomis perspektyviausiomis sritimis, todėl natūralu manyti, kad ir kitiems reikėtų sukti tomis kryptimis, mat jos demonstruoja didžiausią augimo potencialą.

Gana mažas dėmesys rizikos kapitalo fondų kūrimui Lietuvoje vis dar yra vienas didžiausių mūsų ekosistemos trūkumų, dėl to vis dar neturime ypač sėkmingų tarptautinių įmonių. Todėl jei norime vytis lyderius, turime rasti būdų (skirti pinigų, diegti mokestines paskatas ir pan.), kaip paskatinti didesnes investicijas į technologiškai pažangaus verslo plėtrą.

Beje, grįžkime prie perspėjimų, kad vėl susiduriame su vertės burbulu. Iš tiesų taip nėra, nes investuotojų pasitikėjimas vienaragiais auga, o vien 2018 m. pasaulyje buvo padaryti 382 investiciniai sandoriai, kurių kiekvieno vertė buvo didesnė nei 100 mln. JAV dolerių. Nuo 2016 m. šis skaičius išaugo beveik dvigubai ir ši tendencija artimiausiu metu neturėtų keistis. 2017–2018 m. pasaulyje atsirado daugybė vienaragių rizikos kapitalo fondų, jų bendras kapitalas šiandien siekia daugiau kaip 120 mlrd. JAV dolerių, o visi rizikos kapitalo fondai šiuo metu turi apie 102 mlrd. neinvestuotų JAV dolerių.

Taigi, kai kalbama apie burbulus, daugiau kalbama apie lūkesčius, susijusius su tam tikromis investicijomis ar jų potencialu, bet tikrai ne apie bendrą startuolių rinką, kurios augimas susijęs visų pirma ne su lūkesčiais ar piniginėmis injekcijomis, o su realia dėl technologijų ir jų diegimo vykstančia verslo kaita. Todėl jei dalis bendrovių, kurios šiandien sparčiai auga, numirs per kitą krizę ar net iki jos, tai neturėtų per daug gąsdinti. Raginčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vertingiausių bendrovių, kurios įtrauktos į pasaulio didžiausių vertybinių popierių biržų sąrašus, amžius vis jaunėja, todėl labai tikėtina, kad 2030-aisiais vertingiausių bendrovių viršūnėje bus labai daug tų, kurios buvo įkurtos ir vienaragiais tapo šį dešimtmetį.

Lietuva atrodo gerai, kol nesilyginame su geriausiais

Negalima teigti, kad situacija Lietuvoje bloga. Iš tiesų pastaraisiais metais buvo sparčiai judama į priekį. Vien ko vertas proveržis finansų technologijų srityje. Vis dėlto greiti atrodome tik tuo atveju, jei lyginame save su tuo, kokie buvome anksčiau, o ne su tais, kurie stengiasi veikti agresyviau. Pavyzdžiui, 2019-aisiais Lietuvoje buvo įsteigti tik du ankstyvosios stadijos akceleravimo fondai, jų bendras kapitalas tesiekia 12,6 mln. eurų – tai labai nedidelė suma šaliai. Gana mažas dėmesys rizikos kapitalo fondų kūrimui Lietuvoje vis dar yra vienas didžiausių mūsų ekosistemos trūkumų, dėl to vis dar neturime ypač sėkmingų tarptautinių įmonių. Jei norime vytis lyderius, turime rasti būdų (skirti pinigų, diegti mokestines paskatas ir pan.), kaip paskatinti didesnes investicijas į technologiškai pažangaus verslo plėtrą.

Pažvelkime į tas valstybes, kuriose vienaragiai dauginasi sėkmingiausiai. „Ceoworld“ duomenimis, didžiausią potencialą šiuo metu demonstruoja ne tokios tolimos šalys: Izraelis, Estija ir Suomija. Lietuva „Ceoworld“ startuolių ekosistemos reitinge užima 24 vietą – su mažiau nei 10 akceleratorių bei rizikos kapitalo investicijomis, kurios vienam žmogui (2013–2018) siekė vos 18 eurų. Palyginkime: Estija ekosistemos reitinge užima 14 vietą ir, būdama du kartus mažesnė, turi net 17 akceleratorių, o vienam žmogui tenka beveik tris kartus didesnės rizikos kapitalo investicijos – 53 eurai.

Ketvirtą vietą startuolių ekosistemos reitinge užimantis Izraelis dar geriau demonstruoja, ko reikia norint išauginti ir lietuvišką ekosistemą. Ši tris kartus daugiau gyventojų turinti šalis turi net 90 (daugiau kaip 10 kartų daugiau nei Lietuva) startuolių akceleratorių ir inkubatorių. Taigi, Izraelis yra daugiausia rizikos kapitalo investicijų pritraukianti Europos šalis. Prie to prisideda ir glaudus Izraelio investuotojų bendradarbiavimas su Silicio slėniu. Deja, Lietuvos investuotojai to vis dar vengia, nors turėtume nutiesti labai aiškius tiltus į Silicio slėnį, nes jei suvoksime, kaip jis veikia, jame atsirandančios galimybės gali labai prisidėti prie startuolių evoliucijos tempo ir tapimo vienaragiais.

Didžiausias potencialas – jaunimas, – didžiausia tragedija – švietimas

Na, o dabar metas pakalbėti apie tai, kas džiugina ir kas kelia nerimo. Neslėpsiu – Lietuvos ekonomikos konferencijos Lyderystės forume matydamas tiek daug pažangių startuolių kūrėjų veidų nuoširdžiai džiaugiausi – turime daug puikaus jaunimo. Bėda ta, kad galėtume jo turėti kelis kartus daugiau, kaip ir jaunų kūrėjų generuojamo kūrybinio bei ekonominio potencialo. Jų skaičių mažina mažesnės nei lyderių investicijos į startuoliams būtiną akceleratorių, inkubatorių ar finansavimo ekosistemą. Bet triuškinantis smūgis mūsų pažangos potencialui suduotas kitoje srityje.

Lietuva „Ceoworld“ reitinge patį žemiausią įvertinimą (61 balas iš 100) gavo už investicijas į ateities kartą. Vadinasi, švietimo ir mokslo srityje Lietuva nuo šalių lyderių atsilieka itin smarkiai, mokslo kokybė yra gana žema, ypač technologinio raštingumo. Todėl daugybė jaunų žmonių pasirenka studijuoti užsienio šalyse: Jungtinėje Karalystėje, kuri pagal šį aspektą surinko 83 taškus, Vokietijoje, surinkusioje 79 balus, ar Danijoje, turinčioje 75 balus. Belieka tik nusistebėti, kaip mes dar sugebame džiaugtis tokiu kūrybiniu potencialu. Aš tai aiškinu tuo, kad didelė dalis kūrybingo Lietuvos jaunimo patys, mokydamiesi internetu, parsisiųsdami informaciją, programas, paskaitas, stebėdami kitų darbus, sugeba kompensuoti Lietuvos švietimo problemas. Tačiau turime suvokti, kad vis tiek netenkame pusės, o gal net dviejų trečdalių kūrybinio potencialo, mat didelė dalis jo miršta švietimo sistemoje.

Reikia pagerinti ir reguliavimo bei mokesčių aplinką verslui, efektyvinti technologijų komercinimą. Pastarojoje srityje 194 976 „Ceoworld“ apklausoje dalyvavę respondentai mus įvertino 69 taškais. Lietuvoje ypač trūksta mokesčių lengvatų startuoliams. Jungtinėje Karalystėje, kuri šioje srityje buvo įvertina 91 tašku, 2012 m. buvo pasiūlyta 50 proc. pajamų mokesčio lengvata, taikoma visų programos reikalavimus atitinkančių investicijų, kurios buvo atliktos per metinį mokestinį laikotarpį, sumai. Tiesa, britai turi ir progresinius mokesčius, o tai skatina turtingesnius žmones investuoti į rizikos kapitalą bei startuolius. Taigi, taip kapitalo valdytojų sluoksnis suinteresuojamas aktyviai dalyvauti valstybės bei verslo technologinėje pažangoje. Neabejoju, kad tokius principus atitinkanti reforma būtų labai naudinga ir Lietuvai.

Lietuvos startuoliai ir pažangūs verslo bei politikos lyderiai privalo vienytis

Vienaragių era pasaulyje prasidėjo ir įgauna pagreitį. Tai sufleruoja visi statistikos duomenys: auga vienaragių skaičius, investuotojai kuria naujus rizikos kapitalo fondus ir investuoja, o vienaragiai virsta pasauliniais technologijų sektoriaus lyderiais. Todėl privalome siekti, kad Lietuva taptų palankiausia ar viena palankiausių vietų startuoliams bei vienaragiams augti.

Tačiau turiu sutikti su žurnalo VALSTYBĖ reiškiama nuostata, kad tam reikia ne tik norų, bet ir nuoseklaus veikimo. Kadangi Lietuvos resursai nėra dideli, būtina aktyviai veikti, siekiant visuomenę įtikinti, kad į jaunąją kartą ir technologinį progresą investuotos lėšos ne tik atsipirks, bet ir taps vieninteliu tvariu Lietuvos ekonomikos pamatu, todėl privalome jį padėti. Startuoliai ir jų aplinka besirūpinančios organizacijos bei verslo bendrovės privalo vienytis, rasti laiko, užmiršti smulkius nesutarimus ar konkurencinius iššūkius ir susitelkti – taigi, tapti ta jėga, kuri skatintų Lietuvoje tiek švietimo, tiek startuoliams būtinos ekosistemos evoliuciją. Tai ir bando daryti žurnalas VALSTYBĖ, organizuojantis Lietuvos ekonomikos konferencijos Lyderystės forumą, bei neseniai Lietuvoje pradėjęs veikti verslo angelų tinklas „LitBAN“. Norisi tikėti, kad jei progresyvi Lietuvos kūrėjų, verslo ir valdžios atstovų dalis susivienys, priimsime tuos sprendimus, kurie padės sustiprėti visai ekosistemai, ir tapsime tais, kurie įsiverš tarp vienaragių eros lyderių.

Nuo sisteminių iššūkių būtina grįžti prie progreso ir dar kartą priminti, kad ir pačioje pažangiausioje valstybėje tikroji galia yra kūrėjai. Todėl noriu juos padrąsinti, kad šiandien dar laikas kurti, bandyti pritraukti lėšų ir tapti vienaragiais. Bei priminti, kad labai svarbu tinkama linkme pakreipti savo potencialą, kad jis visų pirma koncentruotųsi į sparčiausiai augančias pasaulio industrijas, kaip tai daroma Suomijoje. Nebent turite idėją, kuri gali pakeisti visą kurios nors srities verslo ar technologijos esmę. Tada nekantriai laukiame Jūsų savo biure. Na, o net jei ir ne mūsų biure, tai sudrebinant pasaulį. Nes valdžia gali tik sukurti būtiną ekosistemą, mes galime tik padėti užaugti, o vienaragiai gimsta tik juos kuriančių žmonių dėka.