Šis straipsnis yra skirtas prenumeratoriams.
Esate prenumeratorius? .

Politika

Jei Lietuvos patriotai  nesipriešina Astravo atominei, tai ar jie egzistuoja?

Astravo atominė jėgainė bei su ja susiję Kremliaus tikslai kelia egzistencinį pavojų Lietuvai, nors čia, ypač stebint ES ir biudžeto pinigų įsisavinimą bei atskirtų veikėjų pastangas gerinti savo reitingus, susidaro įspūdis, kad vyksta tikras patriotizmo renesansas: organizuojami valdžios, verslo ir žiniasklaidos atstovus reklamuojantys renginiai, statomi monumentai bei skiriami milijonai patriotinės valstybės įvaizdžiui palaikyti. Tuo tarpu į Astravo atominės elektrinės projektą žiūrima taip, tarsi jis būtų įgyvendinamas už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, o ne čia pat prie mūsų namų.

Net pats naiviausias žmogus, kuris save laiko Lietuvos patriotu, tikriausiai suvokia, kad Vladimiras Putinas ne atsitiktinai nurodė marionetiniam Aleksandro Lukašenkos režimui statyti  „Rosatomo“ atominę ne toje Baltarusijos teritorijoje, kuri pažeista Rusijos reaktoriaus sprogimo Černobilyje, o būtent Lietuvos pasienyje. Šioje gražioje gamtos vietoje po pat statoma atomine elektrine driekiasi tektoninis lūžis – tokios lokacijos padorūs atominių statytojai vengtų. Tačiau V. Putinas ją pasirinko sąmoningai – ne tik siekdamas realizuoti energetinę invaziją, bet ir palaužti Lietuvos žmonių dvasią ir priversti juos susitaikyti su neišvengiamu Rusijos dominavimu. Atrodo, kad jam puikiai sekasi: Lietuvos visuomenė, kuri pavyzdingai aršiai priešinosi Visagino atominės projektui, – Astravo projekto tarsi nepastebi. Parsidavusi žiniasklaida primeta poziciją, kad su šia padėtimi reikia susitaikyti ir tik melstis, kad nesprogtų.

Panašūs straipsniai: