Nacionaliniai interesai

Išskirtinis interviu prieš Lietuvos ekonomikos konferenciją su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda „Gerovės valstybės vizija yra reali, tačiau ją įgyvendinti turime kartu“ 2020 m. kovo 26 d. Eduardas EIGIRDAS

Artėjant Lietuvos ekonomikos konferencijai ir Lietuvos startuolių lyderystės forumui, kuriuose kelsime daugybę klausimų, susijusių su Lietuvos ekonomikos, verslo ir pačios valstybės ateitimi, kad suvienytume Lietuvos verslo ir politikos lyderius, taip pat ir pačią visuomenę siekti spartesnės pažangos, dėl kurios augtų verslo potencialas ir šalies gerovė, privalėjome pakalbinti Jo Ekscelenciją Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą.

Mat rinkimus jis laimėjo su aukštai iškelta gerovės valstybės vėliava, o jo lyderystė, siekiant, kad Lietuva sparčiau žengtų ekonominės ir socialinės pažangos keliu, bei telkiant visuomenę ir Lietuvos lyderius orientuotis į šią pažangą bei neleisti jos prichvatizuoti įtakos grupėms, šiandien yra kertinė.

Todėl nuoširdžiai džiaugiamės, kad turėjome galimybę Jo Ekscelenciją pakalbinti ir kad iš jo išgirdome ne tik atsakymus į klausimus, susijusius su globaliomis ekonominėmis rizikomis bei ilgalaikėmis rizikomis Lietuvos valstybei, bet ir įžvalgas apie tai, kokie sprendimai turėtų šiandien mus Lietuvoje vienyti ir ko reikia, kad ši vienybė taptų reali. Taip pat mintis apie siekį tapti lyderiaujančia žaliosios ekonomikos valstybe, galimybę susigrąžinti išvykusius žmones, pasinaudojant ir „Brexit“, bei užtikrinti, kad gerovės valstybės vizija taptų reali.

Jūsų Ekscelencija, dėkoju už skirtą laiką ir visų pirma norėčiau paklausti, ar šiandien, kai dalis valdžioje esančių politikų stengiasi ignoruoti gerovės valstybės viziją, o populistai bando ją pasisavinti ir pasikinkyti, tikėdamiesi, kad tai padės rinkimuose, nenusvyra rankos, suvokiant, kad ambicingi planai gali strigti interesų ir politinės kakofonijos jūroje?

Taip nesakyčiau. Kai ką iš to, ką norėjome įgyvendinti kaip prioritetinius tikslus, vis dėlto pavyko padaryti. Kaip pavyzdį nurodyčiau faktą, kad pensijų augimas bus spartesnis už vidutinio darbo užmokesčio augimą. Nuo pat pradžių kalbėjome, jog būtent nuo to dera pradėti, siekiant padėti labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei. Gėda dėl valstybės, kuri neįstengia pasirūpinti savo senjorais. Neslėpsiu, nebuvo lengva įtikinti dabartinę valdančiąją koaliciją, kad pradėti dera būtent nuo to. Iš pradžių jų požiūris buvo skeptiškas, bet vėliau atkakliomis pastangomis pasiekėme, kad ši nuostata būtų įgyvendinta. Dabar valdančioji koalicija pati skelbia, jog tai buvo labai teisingas sprendimas. Pabrėžiu, kad tai – visų sprendimas, juo gali pasidžiaugti visi, pirmiausia – pensinio amžiaus žmonės. Autorystė man nėra svarbiausias dalykas.

Gerovės valstybės vien kaip gėrio perskirstytojos vizija yra negyvybinga ir netvari, nes nenumato kūrimo. Gerovės valstybė pirmiausia yra inovatyvi, orientuota į šiuolaikiškiausius ekonomikos laimėjimus.

Tiesa, yra sričių, kuriose sutarimo taškų paieška buvo gerokai sunkesnė. Deja, Seimas nepritarė siūlymui naikinti mokesčių privilegijas, kurių mūsų mokesčių sistemoje apstu. Mūsų pasiūlymai ne atmesti, bet atidėti, todėl juos vėl teikiame svarstyti artimiausioje Seimo sesijoje.

Sakote, kad populistai mėgina savintis gerovės valstybės idėją? Bet aš matau, jog jie bando pasiimti ne pačią idėją, o tik jos pavadinimą. Tai – kiek tragikomiška, nes vien pavadinimas daugiau gerovės nesukuria. Bet viltingai nuteikia dabartiniame susitikimų su tradicinių partijų vadovais cikle ryškėjanti tendencija, kad nė vienam iš jų gerovės valstybės vizija nėra svetima. Ypač džiugina, kad ji nesvetima net ideologiškai skirtingų nuostatų besilaikančioms politinėms jėgoms. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos lyderiai tikina, kad jų partijų programose gerovės valstybės koncepcija bus atspindėta labai ryškiai. Gal tai net taps pagrindu kurtis būsimoms valdančiosioms koalicijoms. Nesakau, kad operatyviniu lygmeniu ketinu į tą procesą kištis, bet būsiu laimingas, jei gerovės valstybė taps tuo bendruoju vardikliu, kuris suburs valdančiąją koaliciją. Tai teikia tam tikro optimizmo prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Pakalbėkime apie būtinus sisteminius pokyčius, kurie leistų spartinti Lietuvos ekonomikos augimą ir didinti ne tik verslo potencialą, bet ir visuomenės gerovę. Kaip manote, kuriose srityse turėtų vykti ryžtingiausi pokyčiai, dėl kurių turėtų sutarti Lietuvos politikos lyderiai ir visuomenė?

Jei trumpai, manau, kad turime vieningai siekti tapti inovatyvios žaliosios ekonomikos lyderiais. Tačiau inovatyvumas neįmanomas be pažangaus švietimo. Inovatyvios ekonomikos, kuria galėtų būti paremta visuomenės gerovė, neįmanoma sukurti ant dabartinės švietimo sistemos pagrindo. Kad šioje sistemoje proveržio per pastaruosius kelerius metus pasiekti nepavyko, sutinka ir dabartinė valdančioji koalicija. Ar pavyks būsimai valdančiajai koalicijai? Tam tikrų vilčių dedu į nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Prezidentūra šiuo klausimu tikrai nebus pasyvi.

Nors regiu labai daug trinties, nesutarimų, siekiant konsensuso, vis dėlto tebenoriu, kad tai būtų ne iš išorės, prezidentūros nuleistas nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo tekstas. Partijos pačios turi ieškoti sutarimo idėjų vizijų pagrindu. Kadangi Vyriausybei, partijoms susitarimo objektą apibrėžti sekasi sunkiai, inicijavome susitikimą prezidentūroje, jame siekėme aiškintis partijų požiūrius į tris svarbiausius punktus švietimo klausimais: ikimokyklinio ugdymo išplėtimo ir mokymosi visą dieną (pridėkime, ir visą gyvenimą) principo įdiegimą Lietuvoje, mokslui ir tyrimams skirtos BVP dalies nustatymą su ambicija tas lėšas išnaudoti kuo efektyviau (kalbama apie 6 proc. BVP skyrimą tyrimams, bet nekalbama, kas laikytina tyrimais, kad pinigai nebūtų išmesti vėjais), ir savivaldybių angažavimą optimizuoti mokyklų tinklą, siekiant vienodos švietimo kokybės visiems vaikams – gyvenantiems ir didmiesčiuose, ir mažuose miesteliuose. Kad esamas tinklas neoptimalus, sutinka visi. Iš susitikimo padariau išvadą, jog partijos dėl šių punktų linkusios sutarti, bet ar dėl to jos pasirašys susitarimą iki rinkimų, negaliu pasakyti. Atrodo, kad kai kurios nori pasilikti erdvės agitacijai per rinkimų kampaniją. Bet jei tai pavyks padaryti iškart po rinkimų, manysiu, kad žengtas didelis žingsnis į priekį.