Mokslas

Investicinės Lietuvos biotechnologijų rinkos perspektyvos Violeta DEKSNIENĖ / straipsnis iš archyvo (2017-09)

Lietuvoje dažnai girdime, kad biotechnologijų sektoriuje esame pasikaustę ir dideliais žingsniais žygiuojame į priekį. Ne veltui gyvybės mokslai yra viena prioritetinių sričių mūsų šalyje. Kaip skelbia „Investuok Lietuvoje“, nuo 2010 m. biotechnologijos ir vaistų tyrimų bei gamybos sektorius vidutiniškai augo po 14 proc. kasmet, o daugiau nei 70 proc. visos pagaminamos produkcijos eksportuojama, tad Lietuva yra pripažinta pasaulinės gyvybės mokslų rinkos dalyvė.

Galime didžiuotis, kad mūsų šalyje veikia tokios visame pasaulyje žinomos gyvybės mokslų bendrovės kaip „Sicor Biotech/Teva“, „Biotechpharma“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Kasmet jos skaičiuoja keliasdešimties milijonų eurų pelną. Bet ar tai reiškia, kad tik didžiosios veteranės dalijasi tortą į kelias dalis ir taip kasmet tunka? Remdamiesi specialistų įžvalgomis, šiame straipsnyje bandysime atsakyti į klausimus, ar iš tikrųjų dalyvaujame inovatyvios medicinos virsmo etape, ar sugebame kurti verslą ir pritraukti užsienio rizikos kapitalo fondų investicijų.

Apgaulinga statistika

Kai kalbama apie biotechnologijų sektorių, pirmiausia svarbu žinoti, kad jį sudaro keturios šakos: žaliosios (žemės ūkio) biotechnologijos, mėlynosios (jūrų organizmų) biotechnologijos, raudonosios (vaistų) biotechnologijos ir baltosios (pramoninės) biotechnologijos. Kodėl tai svarbu? Kai sakoma, kad biotechnologijų sektorius kasmet auga apie 20 proc. ir sudaro kiek daugiau nei 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), omenyje turima ne tik, pavyzdžiui, biomedicina.

 
„PRITRAUKTI INVESTICIJŲ LIETUVOS STARTUOLIUI LABAI SUDĖTINGA“

UAB „Ferentis“ bendraturtis Vygandas Juras

„Gyvybės mokslai į priekį juda tiek, kiek investicijų į juos plaukia. Didieji pinigai į šią sritį pirmiausia keliauja didžiosiose ekonomikose: JAV, Europoje, Japonijoje ir kitose didesnėse valstybėse. Lietuva gyvybės mokslų srityje, deja, yra investicijų periferijoje. Negalima sakyti, kad mes kaip visaverčiai dalyvaujame šiame žaidime, greičiau epizodiškai – dėl pavienių įmonių ar mokslininkų grupių proveržio. O startuolių, tų įmonių, kurios pastaruoju metu iškilo, pavyzdžiui, „Vittamed“ ar „Probiosanus“, laimėjimais galime džiaugtis ne dėl apie jas sukurtos ekosistemos, bet dėl žmonių, įkūrusių ir vedusių šias įmones į priekį. Jie buvo orientuoti į globalų mąstymą, turi tarptautinių kontaktų, gerą mokslininkų ir verslininkų gebėjimų derinį. O tai būtina sąlyga norint pritraukti finansavimo.

Bet kad šioje srityje yra proveržis, negalėčiau pasakyti. Pritraukti investicijų Lietuvoje gyvybės mokslų startuoliui labai sudėtinga. Ankstyviausioje stadijoje, kai reikia pradėti verslą, sudarytos gana geros sąlygos, nes yra ES pinigai, struktūriniai fondai, MITA turi įvairių programų. Bet vėliau, kai prireikia didesnio tęstinio finansavimo, kad būtų galima patekti į pasaulinę rinką ir konkuruoti joje, atsiranda problema, nes vietos rizikos kapitalo fondai tokio verslo nesupranta ir net šiek tiek prisibijo, o užsienio fondai į Lietuvą žiūri labai skeptiškai, nes nenori vargintis dėl geografinio atstumo, kultūrinių skirtumų, specifinės juridinės, mokesčių bazės ir kt. Taigi, problema ta, jog lietuvių įmonės yra per mažos, kad turėtų pakankamai resursų žengti į užsienį, save reklamuoti ir gauti investicijų, tarkim, JAV, dideliuose gyvybės centruose ar klasteriuose. Su užsienio investuotojų pritraukimo į Lietuvą problema susiduria ne tik kitos, bet ir mūsų įmonė, „Ferentis“. Šiuo metu „Ferentis“ finansuojamas pačių akcininkų ir vietos verslo angelų, mokslinius tyrimus iš dalies finansuojame Europos fondų pinigais.“

„NEABEJOJU: BIOEKONOMIKA – PERSPEKTYVI SRITIS“

Prof. Algirdas Bumelis

„Nekyla abejonių kad „biotechnologijos“ yra skambus žodis Lietuvoje. Kiekvienas stengiasi paminėti biotechnologijas kaip Lietuvos ateitį, kaip perspektyvią sritį. Tikrai su tuo sutinku: biotechnologijos ir plačiąja prasme bioekonomika, viskas, kas susiję su įvairių rūšių gyvybės panaudojimu žmonių gerovei ir gyvenimui, tikrai yra perspektyvios sritys. Abejoti tuo netenka. Lietuva yra išsivysčiusi biotechnologijų srityje, yra bent keletas subrendusių bendrovių, kurios demonstruoja ne tik brandų pardavimą, bet ir įspūdingą pelną. Bet jų nėra daug. Tų brandžių įmonių susikūrimas ir atsiradimas Lietuvoje turi ilgą istoriją. Sveikintina tai, kad atsiranda vis daugiau jaunų naujų įmonių, kurios veikia ne tik vaistų kūrimo, bet ir įvairiose medicinos diagnostikos srityse.“

Vienas biotechnologijų pramonės Lietuvoje pradininkų ir lyderių prof. Vladas Bumelis neseniai yra sakęs, kad Lietuvoje šiais metais biotechnologijų rinkos vertė turėtų siekti 600 mln. eurų. Tačiau tuo pat metu biokuro pramonė, kuri taip pat priskiriama žaliosioms biotechnologijoms, artėja prie 0,5 mlrd. eurų apyvartos. Taigi, kai išgirstame žodį „biotechnologijos“ ir manome, kad tą 1 proc. šalies BVP sudaro tik tai, kas susiję su vaistų gamyba ar biochemija, tai nėra tiesa. Iš tiesų didelę dalį to procento sudaro biokuras. Be abejo, tuo taip pat reikia didžiuotis, nes biokuro naudojimas Lietuvoje kasmet auga ir kai kuriais aspektais mūsų šalis yra biomasės energetikos lyderė pasaulyje. Tačiau svarbu neapsigauti ir nepervertinti realios situacijos. Tad šiuo atveju apie biokuro pramonę ir apskritai žaliųjų biotechnologijų šaką nekalbėsime, nes norime išsiaiškinti, kaip iš tiesų sekasi tam verslui, apie kurį pagalvojame, išgirdę žodį „biotechnologijos“.

Verslą kuriame, bet plėtoti nesugebame?

Ieškodami atsakymų į klausimą, ar sugebame kurti biotechnologijų verslą ir ar galime konkuruoti tarptautinėje arenoje, specialistai lyg susitarę tvirtina, kad esame stiprūs ir ne ką prastesni nei ekonomiškai stipresnių valstybių atstovai. Anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Kęstučio Šetkaus, Lietuva neabejotinai prisideda prie naujovių medicinos srityje diegimo. Turime puikių specialistų medicinos, sveikatos ir biotechnologijų sektoriuose, jie gali kurti ir pasiūlyti įdomių sprendimų pasauliui. Jau galime pasigirti ne viena sėkmės istorija, kuri pritraukė investicijų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos investuotojų.

Pavyzdžiui, bendrovė „Vittamed“, sukūrusi neinvazinį galvospūdžio matuoklį, pritraukė 10 mln. JAV dolerių investicijų. Jas skyrė rizikos kapitalo įmonė „Xeraya Capital Labuan Ltd“. Šios lėšos skirtos produkto plėtrai į Europą, Australiją ir kitas šalis. Biotechnologijų bendrovė „Probiosanus“, gaminanti probiotikų pagrindu sukurtus valymo ir asmens higienos produktus, pritraukė verslo angelų fondų ir privačių verslo angelų investicijų iš Lietuvos, gavo ES investicijų. Daugiau nei 40 proc. įmonės apyvartos sudaro eksportas į kitas šalis.

„Kad Lietuva taptų užsienio investuotojams patrauklesne šalimi, manau, kad studentų parengimo ir jų kompetencijų ugdymo srityje reikia daugiau tarpdalykinių programų, dvigubo mokslinio laipsnio (dual degree) programų, tokių kaip Stanfordo universitete“, – konstatuoja prof. V. Šikšnys.

Tačiau pats Mitos vadovas vėliau pripažino, kad galima pateikti vos kelis sėkmės pavyzdžius. Patekti į pasaulinę medicinos, biotechnologijų ir farmacijos rinką sudėtinga, nes joje vyrauja didelė konkurencija, farmacijos srityje dominuojantys stambūs žaidėjai diktuoja naujoves. Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms nelengva produktą pristatyti užsienio rinkoms ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Inovatyvus verslas yra rizikingas, jam trūksta investicijų. Investuotojai prieš priimdami sprendimą taip pat žiūri atsargiai, įvertina riziką ir ateities perspektyvas.

Negana to, spragų verslumo srityje turime ir patys. Tokios nuomonės laikosi tiek biotechnologijų bendrovės „Ferentis“ bendraturtis Vygandas Juras (skaitykite komentarą „Pritraukti investicijų Lietuvos startuoliui labai sudėtinga“), tiek jaunos kamieninių ląstelių srityje veikiančios įmonės „Froceth“ direktorė Agnė Vaitkevičienė. „Nors Lietuvoje medicinos startuolių dar yra nedaug, manau, kad tik laiko klausimas, kada jų atsiras. Tokios veiklos paprastai imasi jauni mokslininkai, turintys mažai verslo patirties. Galbūt tai ir yra didžiausia problema. Neužtenka vien turėti inovatyvų mokslinį išradimą. Reikia mokėti jį pateikti, įvertinti jo paklausą ir pasiūlą, pritaikymo galimybes. Inovacijų diegimas medicinos srityje visada buvo ir bus ilgas bei brangus procesas, ypač jei jos tiesiogiai susijusios su ligonių gydymo praktika. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai. Ne kartą šia tema teko diskutuoti su investuotojais ir startuolių kūrėjais iš Švedijos. Pagrindinė problema, išryškėjusi tiek ten, tiek pas mus, yra mokslininkų nemokėjimas iškomunikuoti savo idėjos, tai yra pristatyti ir parduoti savo išradimo. Lietuvoje to nemoko jokia aukštoji mokykla, tad jauniems mokslininkams tenka mokytis savarankiškai“, – pasakoja A. Vaitkevičienė.

Kur mes esame kiečiausi?

Žinoma, tai nereiškia, kad mūsų redakcija skuba nurašyti įvairių gyvybės mokslų sričių atstovus. Tikrai ne. Daugelis vis tiek žengia į priekį, o specialistai prognozuoja, kad Lietuvoje tokio verslo tik daugės, nes yra didžiulis neišnaudotas potencialas tiek mokslo, tiek verslo srityse. Biotechnologijų, genetikos, maisto technologijų, sveikatos paslaugų specialistų poreikis augs lygiagrečiai su naujovėmis, kurių reikia rinkai.

Galima teigti, kad Lietuvos medicinos ir biotechnologijų lygį puikiai demonstruoja mūsų mokslininkų, tokių kaip prof. Virginijus Šikšnys, kuris atrado revoliuciniu pasaulyje vadinamą genų karpymo ir įterpimo įrankį CRISPR/Cas9, laimėjimai. Tačiau, anot pašnekovų, esame perspektyvūs ne tik šioje srityje. Mitos vadovas K. Šetkus paminėjo ne tik biotechnologijų, bet ir sveikatos technologijų sritį – stebimas didelis šio sektoriaus augimas. Tiesa, kaip mūsų žurnalui teigė pats prof. V. Šikšnys, Lietuvoje perspektyviausios tos sritys, kurios susijusios su molekuliniais tyrimais, visuminių duomenų apdorojimu ir analize. O V. Juras įsitikinęs, kad perspektyvios sritys, kuriose būtų galima tikėtis proveržio iš Lietuvos įmonių, yra genų inžinerija, biochemija, biomedžiagų mokslas ir lazerių pritaikymas biomedicinos reikmėms.

 
MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪRA BEI KITI SPECIALISTAI ĮVARDIJO PERSPEKTYVIAUSIAS GYVYBĖS MOKSLŲ BENDROVES LIETUVOJE

Atmetus užsienio kapitalo įmones, tokias kaip „Thermo Fi-sher Scientific Baltics“, kuri yra nebejotina savo srities lyderė (2017 m. gavo Li Ka Shingo sveikatos mokslų instituto verslo premiją už „Lean“ vadybą; pajamos išaugo šešis kartus nuo 2010 m., o pelningumas – 11 kartų), kaip didelių perspektyvų savo srityse turinčias galima įvardyti šias bendroves:

  • UAB „Biotechpharma“ – plėtoja vaistinių preparatų technologijas, planuoja rekombinantinių medicininių produktų fabriką UAB „Celltechna“. Tikimasi investuoti apie 200 mln. eurų. Šiuo metu eksportas sudaro 100 proc. apyvartos;
  • UAB „Biocentras“ – kuria naujus biologinius produktus ir technologijas. Atliko unikalių darbų: valė nafta užterštą dirvožemį (AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje išvalyta 21 600 t nafta užteršto grunto), pagamino inovatyvų maisto papildą „Fortūna“. Yra pelniusi daugybę Lietuvos ir užsienio apdovanojimų. Turi daug patentuotų technologijų;
  • UAB „Probiosanus“ – gamina probiotikų pagrindu sukurtus valymo ir asmens higienos produktus. Didina eksportą ir ieško naujų galimybių;
  • UAB „Aconitum“ – unikali farmacijos bendrovė, viena augalinių vaistų ir maisto papildų gamybos lyderių Lietuvoje. Kiekvienais metais pagamina ir į rinką išleidžia daugiau kaip 10 naujų preparatų. Pelnė daug apdovanojimų už inovacijas. Eksportą vykdo į daugiau nei 36 šalis;
  • UAB „Innovative Pharma Baltics“ – kuria filoterapinius produktus iš vaistinių augalų. Parduoda Nepriklausomų valstybių sandraugoje ir Vakarų Europoje.

Jaunos ir perspektyvios įmonės, turinčios didelį potencialą dėl unikalių pasauliniu mastu plėtojamų technologijų, kurios arba jau patentuotos, arba siekia patento:

  • UAB „Ferentis“ – kuria dirbtinę akies rageną, imituojančią gyvą audinį. Tai pasaulinio lygio inovacija, kurios pritaikymas galimas medicinos, laboratorijų, kosmetikos srityse;
  • UAB „Satimed“ – fitobiotechnologijų startuolis, kurio pagrindinė veiklos sritis – pluoštinių kanapių kultivavimas ir šios žaliavos panaudojimas kuriant pažangius produktus: maisto papildus, kosmetikos gaminius, funkcinį maistą. Produktai iš pluoštinių kanapių sparčiai populiarėja pasaulyje, nes turi daug naudingų ypatybių;
  • UAB „Diagnolita“ – kuria inovatyvius medicininės molekulinės diagnostikos testus ir užsiima onkologinių ligų diagnostika. Yra sukūrusi unikalią biožymenų šlapime nustatymo technologiją tiriant dėl prostatos vėžio;
  • UAB „Froceth“ – vienintelė pažangiųjų biotechnologijų įmonė Baltijos šalyse, kurianti ir gaminanti pažangiosios terapijos vaistinius preparatus – ląstelių produktus, skirtus įvairioms ligoms, pavyzdžiui, vėžiui ar išsėtinei sklerozei, gydyti bei kremzlinio audinio regeneracijai.

Beje, Mitos duomenimis, biotechnologijų srityje tikrai yra puikios sąlygos veikti startuoliams. Jie gali bendradarbiauti su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru ir Biotechnologijų verslo inkubatoriumi. Šioje srityje dirba puikūs mokslininkai, sukurta infrastruktūra, yra didelis būrys specialistų. Didelis palaikymas jaučiamas ir iš valstybės – patvirtinta rezoliucija, kad Lietuva iki 2020 m. turi tapti Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru.

Receptas: užsispyrimas, ryžtas ir proveržio siekis

Tačiau daryti išvadą, kurioje iš išvardytų sričių atsiras daugiausia startuolių ir koks bus jų potencialas, labai sudėtinga. Žinoma, mokslo potencialas Lietuvoje yra, bet jam sėkmingai sukomercinti, be finansų, reikia globaliai mąstančių žmonių, turinčių ne tik žinių tam tikroje mokslo srityje, bet ir patirties įvairiose funkcinėse technologijų verslo srityse, žmonių, kurie jaustųsi lygiaverčiai dirbdami su bet kurios šalies verslininkais ir mokslininkais. O tai nėra paprasta užduotis.

Vis dėlto būtų keista, kad Lietuva žaibo greičiu įsiveržtų į pasaulio biotechnologijų lyderių gretas. Logiška, kad šis procesas, net ir sėkmingai plėtojant šią sritį, užtruks. Tačiau jokiu būdu negalime apleisti šios srities, net jei rezultatai nebus tokie geri, kaip norėtume. Dėmesys startuolių finansavimo ekosistemai ir aukštojo išsilavinimo kokybės užtikrinimui, sprendimai, didinantys šios srities veiklos Lietuvoje patrauklumą, yra kelias, kuriuo žengiant galima tikėtis proveržio. Kai tam tikra biotechnologijų verslo, investicinio ir mokslinio potencialo koncentracija sukurs naujų idėjų generavimo bei investicijų traukos lauką, tai subrandins ekonominę naudą visai valstybei. Ir leis šiuo metu dar gana sunkiai tarptautinių investuotojų dėmesį pritraukiantį Lietuvos biotechnologijų verslą įtraukti į pasaulio kapitalo valdytojų akiratį.

Panašūs straipsniai: