Visuomenė

Ingrida Šimonytė: Lyderė, bankininko algą iškeitusi į politiką 2018 m. liepos 20 d. POKALBIS / ARŪNAS SPRAUNIUS

Visų mūsų – Lietuvos ateičiai neabejingų piliečių – pareiga stengtis, kad į politiką žengtų kuo daugiau šviesių,  gabių ir perspektyvių žmonių. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dažnai tokie žmonės, jei pasirinktų kitokį darbą, galėtų uždirbti du, tris, o kartais ir keturis kartus didesnius atlyginimus. Būtent todėl itin vertiname vienos perspektyviausių politikos lyderių Ingridos Šimonytės sprendimą darbą Lietuvos banko valdyboje iškeisti į politinę kovą, kurioje dešiniesiems, ypač pasirinkusiems ginti proeuropietišką demokratiją, tenka patirti visą oligarchinės, Kremliaus ir nomenklatūrinės įtakos galią. Kuo mažiau bus demokratiją ir europietišką Lietuvą ginančių profesionalų, tuo daugiau turėsime populistų, oligarchų statytinių ir pačių oligarchų.

Gerbiama Ingrida, po darbo finansų ministre Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje (2009–2012) buvote Vilniaus universiteto dėstytoja ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, tačiau 2016 metais iškeitėte pozicijas, apie kurias daugelis svajoja, į Seimą. Ar, matydama dabartinę situaciją, kai daryti įtaką procesams nelabai galite, tačiau rizikos būti apipiltai purvais gerokai daugiau, nesigailite savo sprendimo?

Vadovaujant Finansų ministerijai prasidėjus krizei, ypač 2009 metais, buvo ir purvo, ir ko tik nori. Eidama į Seimą, be abejo, jį pažinau labiau iš išorės negu iš vidaus, tačiau neturėjau iliuzijų, kad tai ramybės oazė. Taigi kai svarsčiau, ar prisijungti prie konservatorių kandidatų, nesitikėjau, kad viskas bus švaru. Žinojau, kur einu, bet pati norėjau įvertinti, kaip vyksta darbas Seime. Jame nebūdama to nebūčiau galėjusi padaryti.