Politika

Geopolitinis košmaras: „Google“ ir „Facebook“ minta demokratija, o tuštinasi troliais 2020 m. gegužės 28 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Praėjusių metų pabaigoje „Facebook“ ištrynė ukrainiečių valdomą paskyrą „I Love America“. Milijono gerbėjų sekamoje paskyroje buvo dalijamasi ta pačia informacija, kurią socialiniame tinkle 2016-aisiais skleidė ir Rusijos Interneto tyrimų agentūra, geriau žinoma trolių fabriko vardu. Čia galėjai rasti visko, kas tikram amerikiečiui griebia už širdies: pagyrų Donaldui Trumpui, JAV vėliavą, ginklų, Dievą ir, žinoma, šuniukų. Daug mielų šuniukų.

Vėliau paaiškėjo, kad prie šios paskyros gimimo rusai, nors ir keista, bent jau tiesiogiai neprisidėjo. Tiesiog gudrūs ukrainiečiai nusprendė užsidirbti iš „Facebook“ reklamos ir sukonstravo paskyrą, o ši kaip medus viliojo D. Trumpo gerbėjus ir Kremliaus trolius, kuriems kažkodėl labai patinka dabartinis JAV lyderis.

Deja, vieną paskyrą ištrini – atsiranda dešimtys naujų. Panašių klaidingą informaciją skleidžiančių paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“ yra daugybė, ir jų skaičius pasaulyje – ir ne tik dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų – ir toliau auga. Susidarė paradoksali situacija: nors tiek „Facebook“, tiek „Google“ deklaruoja, kad kaunasi su troliais, būtent šių korporacijų verslo modelį puikiai organizuoti trolių fabrikai išnaudoja ne tik tam, kad skleistų savo įtaką, bet ir tam, kad iš šios veiklos dar ir uždirbtų.

Tik nereikia sakyti, jog tai nėra svarbu ir visuomenei įtakos nedaro. Anot „Market Watch“, paskyros „I Love America“ turinys pasiekė daugiau žmonių nei tradicinė JAV žiniasklaida – monitoringo platformos „CrowdTangle“ atliktas tyrimas atskleidė, kad per 90 dienų ši paskyra sugeneravo didesnį vartotojų įsitraukimą nei tokie žiniasklaidos žaidėjai kaip „USA Today“, „L.A. Times“ ar „BuzzFeed News“. Šis ukrainiečių (gerai paieškojus gal išlįstų ir rusiškos ausys) paskyros pasiekiamumas prilygo „The New York Times“ ir „The Washington Post“ pasiekiamumui kartu sudėjus.

Kam reikalinga ši ilga įžanga? „I Love America“ pavyzdys iliustruoja žiniasklaidos ir demokratijos krizę, su kuria susiduriame šiandien: pajamas iš reklamos, seniau maitindavusias atsakingus žurnalistus ir kokybišką žiniasklaidą, dabar susirenka „Google“ ir „Facebook“. Negana to, didelė šių pinigų dalis vėliau atitenka rusų troliams, propagandos skleidėjams ir neapykantos kurstytojams.

„Google“ pirmąkart atskleidė, kiek uždirbo „YouTube“

Pamirškite savo nostalgiją serialui „Reklamos vilkai“, pasakojančiam apie reklamos verslo užkulisius ir smagią konkurenciją, nes visa tai yra praeitis. „Google“ ir „Facebook“ jau seniai perrašė reklamos pasaulį. Skaitmeninis dipolis nuo stalo susižeria vis didesnę dalį gėrybių, o tradicinei žiniasklaidai lieka tik trupiniai. Ne išimtis – ir Lietuva. Anot „Verslo žinių“, nors mūsų reklamos rinka pernai augo 3 proc. ir siekė 119,5 mln. eurų, reklamai „Google“, „Facebook“ ir „YouTube“ platformose verslininkai skyrė dar maždaug 61 mln. eurų ir ši eilutė augo bemaž 80 (!) procentų.

Su „The Huffington Post“ bendradarbiaujanti autorė Laura Bassett portalui „Medium“ pasakojo, kad technologijų gigantai „yra lyg atskira valstybė. Šios bendrovės gali ne tik paveikti rinkimus ir nuspręsti, kurios naujienos turi būti iškeltos ir išryškintos, bet ir finansiškai nuskurdinti žurnalistus. Dvi bendrovės gali suluošinti laisvą žiniasklaidą.“

„TechRadar“ duomenimis, „Facebook“ su „Google“ pagrindine įmone „Alphabet“ šiemet pasiglemš 35 centus nuo kiekvieno reklamai išleisto dolerio. Rinkodaros bendrovei „Warc“ vadovaujantis Jamesas McDonaldas teigia, kad interneto reklamai skiriamų pinigų suma smarkiai auga jau nuo 2015-ųjų. Kadangi dauguma interneto platformų yra vienaip ar kitaip varžomos įstatymų, susitarimų ir konkurencinės aplinkos, šis augimas itin pravertė dominuojantiems žaidėjams – „Alphabet“ ir „Facebook“.

Ilgą laiką buvo paslaptis, kiek pinigų uždirba „Google“ valdoma platforma „YouTube“. Pagaliau pirmąkart istorijoje ši paslaptis atskleista: „Google“ pranešė, kad pernai „YouTube“ uždirbo 15 mlrd. JAV dolerių. Tai yra apie 10 proc. visų „Google“ pajamų. Paieškos gigantė „YouTube“ įsigijo 2006 m. už 1,65 mlrd. JAV dolerių, tad investicija kiekvienais metais atsiperka kartais. Tuo „Google“ tikrai galėtų girtis, bet nesigiria. Šios korporacijos atstovai labai dažnai pabrėžia, kad 55 proc. jos pajamų atitenka turinio kūrėjams. Ir tai turėtų džiuginti, jei ne faktas, kad populiariausių ir daugiausia uždirbančių jutuberių dešimtuke – vien tik linksmintojai, šimtuke jau yra ir veikėjų, panašių į trolius, ir tik tūkstantuke atsiranda tų, kuriuos būtų galima vadinti šio technologijų amžiaus švietėjais, nes jų skleidžiama informacija nukreipta į tai, kad visuomenė būtų informuojama apie svarbiausius procesus, tai yra atlieka tą darbą, kurį anksčiau atlikdavo solidi žiniasklaida, iš kurios „YouTube“ reklamą ir susiurbė.