Aktualijos

Galime eksportuoti puikios kokybės kibernetinio saugumo produktus 2022 m. liepos 29 d. Vilius Benetis, „NRD Cyber Security“ direktorius

Lietuvoje apie kibernetinį saugumą imta kalbėti maždaug 2008-aisiais. Kasdien elektroninėje erdvėje atsiranda vis daugiau galimybių įvairiems kibernetiniams nusikaltimams; tad kiekviena šalis turi būti atidi ir vertinti grėsmes, ypač karo sąlygomis, numatydama kelis žingsnius į priekį. Lietuva nėra didelė valstybė, galima pagalvoti, kad ir kibernetinės grėsmės čia nedidelės; vis dėlto kiekvienas nusikaltimas randa savo auką, tad atsparumą užtikrinti reikia net ir mažoje rinkoje.

Ar kibernetinio saugumo klausimas tampa vis aktualesnis?

Kartu su naujomis elektroninės erdvės galimybėmis turime įvertinti ir kibernetinio saugumo klausimą. Turime sutarti, kaip tą erdvę struktūrizuosime, kaip valdysime, kokios taisyklės joje galios ir kaip bus interpretuojami nusikaltimai. Kadangi elektroninė erdvė plečiasi ne tik nacionaliniu lygiu, turime susitarti tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu, kokių apribojimų laikysimės. Paminėtina, kad mūsų dienomis yra kelios šalys, kurios gan griežtai savo teritorijoje apibrėžia ir valdo nacionalines saugumo taisykles. Tai – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja; vis dėlto jos tokiais būdais siekia ne sumažinti neapibrėžtumą, bet didinti kontrolę ir atskirtį nuo likusio pasaulio.

Lietuvos kibernetinis saugumas, įvairių šaltinių duomenimis, vertinamas kiek skirtingai. Pagal Nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą (angl. NSCI, National Cybersecurity Index) Lietuva yra antra po Graikijos, o pagal Pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą (angl. GCI, Global Cybersecurity Index) esame šešti (Europoje – ketvirti). Deja, dažnai klaidingai manoma, kad indeksai nusako, kiek šalies visuomenė yra atspari kibernetinėms atakoms. Iš tikro jie matuoja valstybės pastangas kuriant mechanizmus, kurie užtikrintų kibernetinį atsparumą.

Iššūkiai verslui ir piliečiams

Kibernetinės erdvės didėjimas atveria naujas galimybes tiek verslui, tiek ir vartotojams. Analizuojant verslo plėtrą, reikia ne tik atsižvelgti į pajamų ir pelno augimą, bet ir pagalvoti apie rizikas, kurios susijusios su neplanuotomis išlaidomis bei verslo tęstinumo užtikrinimu. Prieš įsigyjant įrankį, tokį kaip finansų valdymo sistema ar kita verslo automatizavimo technologija, būtina įvertinti jo atsparumą prieš įvairias kibernetinio saugumo grėsmes, pavyzdžiui, kenkėjišką kodą, įsilaužimą ar sistemos veikimo pažeidimą. Taip organizacijos tampa atsparesnės ir vėliau išvengia netikėtų išlaidų. O užsitikrinus sistemų saugumą – lengviau galvoti apie verslo tęstinumą ir nebijoti įvairių tiekėjų ar trečiųjų šalių teikiamų paslaugų sutrikimų, kurie gali sustabdyti įmonės veiklą.