Aktualijos

Faktai ir komentarai 2024 m. liepos 31 d.

Kamala Harris gali perrašyti JAV ir pasaulio istoriją

Pirmoji moteris istorijoje, galinti tapti JAV prezidente. Pirmoji indoamerikietė iš emigrantų šeimos. Negana to, 20 metų jaunesnė už Donaldą Trumpą, kurio pagrindinis arkliukas kovojant su Joe Bidenu buvo amžius, mat dabartinis JAV prezidentas trejais metais už jį vyresnis, lėtesnis ir silpnesnis. Į kovos areną įžengus Kamalai, situacija pasikeitė kardinaliai. Vis dėlto teigti, kad rinkimai jau nulemti, dar anksti, nes šiuose rinkimuose, atsižvelgiant į tai, kokios ekonominės ir geopolitinės galios kovoja, ginklai tiesiogine šio žodžio prasme naudojami visa galia. Tad nors anksčiau prognozavome, kad rinkimus turėtų laimėti demokratų kandidatas, šiame numeryje daugiausia dėmesio skyrėme D. Trumpo keliamam pavojui, nes jis didesnis, o metiniame numeryje, tikimės, turėsime pagrindo rašyti apie K. Harris galimybę perrašyti pasaulio istoriją.

Izraelis į savo gynybą žiūri pavyzdingai rimtai

Kaip teigiama, šimtai tūkstančių žydų ultraortodoksų susirinko į protestus prieš Aukščiausiojo Teismo sprendimą, nurodantį vyriausybei juos šaukti į kariuomenę. Šiuo sprendimu buvo panaikinta nuo pat valstybės įkūrimo jiems taikyta išimtis, leidžianti išvengti karo prievolės.

Negana to, kaip informavo žiniasklaida, Izraelio vyriausybė nusprendė nuo 32 iki 36 mėnesių pailginti vyrų privalomosios karinės tarnybos laiką. Ši tvarka galios ateinančius aštuonerius metus – būtent tiek laiko, anot mūsų redakcijos, truks pavojingiausias laikotarpis, kai gali grėsti nauji karai.

Vis dėlto šiuo atveju labai svarbu matyti, kokie ryžtingi, stiprūs ir svarbūs sprendimai priimami Izraelyje, nes tai matydami galime suvokti, kokie neryžtingi ir pavojingai nepakankami sprendimai, kalbant tiek apie šauktinius, tiek apie visuotinę gynybą, tiek apie gynybos finansavimą, priimami Lietuvoje.

Graikijai E. Musko robotų nereikės – užteks graikų

Nuo šių metų liepos 1 d. Graikijoje įsigaliojo naujas įstatymas, leidžiantis tam tikruose sektoriuose darbdaviams įteisinti šešių dienų darbo savaitę. Tai skamba šiurpokai, ypač kai Lietuvoje viena populiariausių temų, susijusių su darbo rinka, yra legenda apie masinį darbuotojų perėjimą prie keturių ar net trijų dienų darbo savaitės. Beje, tai jau yra įvykę, jei kalbame apie aukščiausio lygio specialistus, o mažesnę pridėtinę vertę kuriančiuose ar rimtesnių konkurencinių iššūkių patiriančiuose verslo sektoriuose situacija nesikeičia. Ir negali keistis, ir nesikeis, jei technologinė pažanga nebus derinama su visuomenės švietimu ir socialinės sistemos pažanga. Be šių komponentų nei Graikijoje, nei Lietuvoje robotai netaps tais, kurie daugeliui žmonių padės dirbti keturias ar tris dienas per savaitę – veikiau jie bus tie, kurie padės tapti bedarbiais arba išmokys dirbti šešias dienas per savaitę ir leis viltis, kad valdžioje esantys trumpistai leis bent sekmadienį pailsėti.

Dėl DI „Nvidia“ tapo vertingiausia pasaulyje

Birželį mikroschemų gamintoja „Nvidia“ tapo vertingiausia pasaulio bendrove – pasiekė 3,34 trln. JAV dolerių vertę ir aplenkė tokias gigantes kaip „Apple“ ir „Microsoft“. Toks šios bendrovės spurtas siejamas su lūkesčiais, susijusiais su dirbtiniu intelektu (DI), ir bendrovės dominavimu DI plėtrai būtinų lustų gamyboje. Anot „Nvidia“ vadovo Chriso Penrose’o, tai 30 uolaus darbo metų rezultatas, ir tai – tik pradžia. Su tuo sutikti galima tik iš dalies: neabejojame DI potencialu, tačiau nereikėtų nuvertinti ir galimybės, kad šiandien viltys, susijusios su DI, suformavo investicinį burbulą ir vieną dieną jis gali išsileisti. Tiesa, kada ši diena galėtų ateiti, rimtesni ekspertai bent kol kas prognozuoti nedrįsta.