Aktualijos

Europos Sąjunga energetikos srityje išgyvena paradigminį lūžį 2022 m. liepos 29 d. Žygimantas Vaičiūnas, Europos saulės gamintojų tarybos politikos direktorius

Artimiausiu metu energetika Europos Sąjungoje patirs vieną ryškiausių transformacijų, o energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių, – vienas realiausių svertų slopinant beprecedentę Rusijos agresiją Ukrainoje, – išgyvens realų proveržį.

Prieš daugiau nei septynis dešimtmečius energetika taip pat buvo vienas iš Europos Sąjungos kūrimosi ramsčių, bet tuomet tai buvo ilgalaikės vizijos dalis; o šiandien atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Europos Sąjungoje įgauna beprecedentį pagreitį. Todėl artimiausiu metu gyvensime realios transformacijos laikotarpiu. Nes Rusijos agresija Ukrainoje ankstesnes Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių ambicijas išplėtė negrįžtamai. Dar šių metų pradžioje galiojęs tikslas iki 2030-ųjų padidinti atsinaujinančių išteklių energetikos dalį bendrame suvartojamos energijos kiekyje iki 40 proc. buvo nedelsiant padidintas iki 45 proc., o vien saulės energetikos plėtros tikslai 2030 m. padidinti trečdaliu – nuo 420 GW metų pradžioje iki 600 GW. Tačiau būtina suvokti, kad tai minimalūs tikslai, o daugelis Europos Sąjungos valstybių jau deklaruoja valią juos viršyti.

Be jokių abejonių – tai istorinė galimybė Europos Sąjungai užsitikrinti savo energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Šis tikslas dar visai neseniai atrodė tik kaip teorinė galimybė, o rimtesni praktiniai veiksmai buvo realizuojami tik atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Džiugu, kad tarp jų pelnytai yra įvardijama ir Lietuva – dėl savo aiškios energetinės nepriklausomybės strategijos ir nuoseklių veiksmų pastaruosius dešimt metų. Akivaizdu, kad tokia kryptis leis Europos Sąjungai ir toliau išlaikyti lyderės pozicijas pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančią įrengtąją saulės elektrinių galią (žr. 1 pav.), o dar svarbiau – nustoti finansuoti kruvinas diktatūras ir tvirtai žengti energetinės nepriklausomybės keliu.