Aktualijos

Energetinė revoliucija ir vėl! 2022 m. liepos 29 d.

Elektros kaina vartotojams mažės, o investicijos liesis kaip iš gausybės rago. Ir tai ne dar viena politinių „makaronų“ porcija Lietuvos visuomenei; tai realūs planai, kuriuos realizavus iš tiesų galima tikėtis milžiniško Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žmonėms labai naudingo proveržio energetikos srityje. Todėl reikia tik pagirti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir energetikos ministrą Dainių Kreivį už pristatytą veiksmų planą, konkrečių sprendimų viziją, kuri iš tiesų, mūsų redakcijos įsitikinimu, visiškai atitinka Lietuvos interesus. Nes ypatingai džiaugiamės – pagaliau pasirodė strategija, kurioje numatoma, kad iki 2030 m. Lietuva pasigamins visą būtiną mūsų valstybei elektros energijos kiekį; tą raginome daryti jau nuo 2012-ųjų. Kai įvykus Rusijos pinigų finansuojamam referendumui buvo atsisakyta plano statyti Visagino atominę elektrinę ir mūsų redakcija pradėjo įtikinėti, kad nors ir dešimtmečiu vėliau, bet šio tikslo galima pasiekti plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką. Į tokios energetikos plėtrą, kaip ir visos energetinės sistemos paruošimą pažangesnei ateičiai, pagal naują strategiją vien valstybė iki 2030 m. ketina investuoti apie 1–1,5 mlrd. eurų. Tuo metu iš privataus verslo tikimasi sulaukti iki 10 mlrd. eurų investicijų, kurios ne tik sustiprins Lietuvos energetiką bei augant konkurencijai žymiai sumažins elektros kainas, bet ir sukurs papildomą milžinišką postūmį Lietuvos ekonomikos vystymuisi. Apie tai labai svarbu galvoti ir tai vertinti būtent dabar, kai pasaulio ekonomika šlubuoja ir ekonominių turbulencijų laikotarpis gali tęstis ne vienerius metus. Todėl būtent energetinė revoliucija, jei ji ir vėl nebus užtrolinta, gali tapti svarbiausiu Lietuvos ekonomikos varikliu šiuo gana rizikingu ekonomikai, verslui ir žmonių gerovei laikotarpiu.

Todėl mūsų redakcijai ir vėl neduoda ramybės tam tikras konservatoriškos politinės arogancijos veiksnys – mes darome gerai, o tai reiškia, kad viskas ir bus gerai. Nors ne, jau ne vieną kartą taip nebuvo. Kaip po 2000-ųjų rinkimų, po kurių, nesukalus tam tikrų saugiklių Lietuvos energetikai apsaugoti, užuot išsivadavę iš „Gazprom“ gniaužtų, kairiųjų ir prokremliškų veikėjų dėka nukeliavome tiesiai į tuo metu mylimiausio ir dosniausiai Lietuvos elitą finansavusio koncerno glėbį. Istorija pasikartojo ir 2012 m., kada mūsų redakcija jau rūpinosi ir bandė įspėti, jog būtina stengtis istorijos pasikartojimo išvengti. Tačiau kai Visagino atominės projektas buvo palaidotas, pasirodė, kad jokios alternatyvos, kuri griežtai įpareigotų po referendumo plėtoti tą pačią atsinaujinančių išteklių energetiką, nebuvo. Todėl kadangi šiandien gali susidaryti įspūdis, jog viskas energetikoje – tarsi sviestu patepta, norėtume įspėti, kad tai klaidinanti iliuzija. Karo Ukrainoje metu net didžiausi „troliai“, uoliausiai sabotavę Lietuvos energetikos plėtrą ir padėję „Gazprom“, „Rosatom“ ir „InterRAO“ koncernams tarpti, kaip ir iš šių koncernų bei jų sąjungininkų skiriamų lėšų mintanti žiniasklaidinė bei kitokia „fauna“, yra sugulę į apkasus ir laukia ženklo; tiksliau, šviežio pinigų pliūpsnio, kuris dar iki artėjančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų (o po jų tai tikrai) suteiks jėgų pradėti naujos Lietuvos energetinės revoliucijos žlugdymo projektą.