Ekonomika

Ekonominio pokerio su D. Trumpu metai 2025 m. vasario 17 d. Marius DUBNIKOVAS Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas

Praėję 2024 m. baigėsi optimistinėmis nuotaikomis. Didžiausi JAV bankai ir finansų įstaigos publikavo optimistines prognozes ateinantiems metams. Beveik visos analitikų komandos prognozavo, kad akcijų kainos kils, o įmonių pelnai ir pajamos vidutiniškai augs reikšmingai, augimo tempas metams įpusėjus tik didės.

Bendrovė „Factset“, užsiimanti analize ir informacijos bendrinimu, pateikė bendrą analitikų prognozę, pagal kurią 2025 m. į akcijų indekso „S&P 500“ sąrašą patenkančių bendrovių pelnas turėtų augti vidutiniškai 14,8 proc. lyginant su prieš tai buvusiais metais, o pajamos – 5,8 procento. Palyginkime: 2024 m., kurie buvo vieni įspūdingesnių vertinant pagal verslų kainų augimą, pelnai augo 9,4 proc., o pajamos – 5,1 procento. Jei šios prognozės pasiteisintų, 2025-ieji gali būti sparčiausio pelnų augimo metai nuo pat 2018-ųjų, jei nevertintume 2021 m., kai vyko anomalinis atsigavimas po pandemijos pradžios.

Investiciniai bankai „Deutsche Bank“, „Wells Fargo“ ir „Oppenheimer“ metų pradžioje prognozavo, kad „S&P 500“ kils 18–20 procentų. Penktadaliu kylančios verslų kainos atrodo kaip tikrai nekukliai optimistinė prognozė, nes tai lenkia ilgamečius vidurkius, vos atsiplėšiančius nuo 10 procentų.

Finansinis stabilumas yra ir globalios ekonomikos pagrindas, nes jei JAV išlaikys augimo tendencijas, galima tikėtis bent jau neprastesnių rezultatų ir kitose ekonomikose, kurios yra viso pasaulio pagrindas, tai yra Europoje ir Kinijoje. Vis dėlto tokios prognozės būtų gana aiškios, jei eliminuotume netikėtumo faktorius, o jų šiais metais tikrai netrūksta. Viena pagrindinių mįslių yra JAV prezidento Donaldo Johno Trumpo antroji kadencija, galinti atnešti sunkiai prognozuojamų rezultatų.

Atsakymai, kuriuos neišvengiamai pamatysime, glūdi net keliose srityse. Visų pirma tai mokesčiai ir tarifai užsienio partneriams: koks agresyvus bus naujasis prezidentas apmokestindamas savo prekybos partnerius visame pasaulyje ir kokios realios buvo priešrinkiminės kalbos. Antra sritis – vidinė ekspansinė politika, tai yra mokesčių mažinimas korporacijoms ir didesnis gamtinių išteklių naudojimas. Trečia – korporacijų dalyvavimas formuojant politiką. Galima konstatuoti, kad kone pirmą kartą taip atvirai ir taip stipriai yra susipynę verslo ir politikos sprendimų priėmėjai. Visa tai atsispindi ne tik Elono Musko, bet ir kitų verslo banginių, veikiančių nuo kriptovaliutų iki kalnakasybos sektorių, vaidmenyje.

Vienas didžiausių klausimų – ar D. Trumpas bus nusiteikęs naudotis savo skiriamuoju ženklu tapusia muitų politika? Atrodo, kad jis muitus naudoja kaip vėzdą prie derybų stalo, kur sakoma: jei jūs nedarysite, kaip aš noriu, gausite smūgį. Pirmi ėjimai jau anonsuoti – spausti savo artimiausias kaimynes (Kanadą ir Meksiką). Bus siekiama riboti migraciją iš Pietų ir žaliavų tiekimą iš Kanados. Atrodo, tai – tolimos šalys, tačiau šie veiksmai gali paveikti ir mus, nes muitų politika ne tik aušina ekonominius ryšius, bet ir skatina globalios infliacijos augimą.

Būtent D. Trumpo politika gali paskatinti infliacijos augimą JAV ir kitose valstybėse. Šiuo metu JAV ir taip nesusitvarko su ekonomikos perkaitimu ir infliacijos suvaldymu, o D. Trumpo politika gali tai dar labiau paskatinti. Greičiausiai šiais metais matysime didėjančią įtampą tarp D. Trumpo administracijos ir nepriklausomumą saugančio JAV centrinio banko (FED). JAV pinigų reguliuotojai bus nusiteikę prilaikyti prezidento norus ir taikys aukštesnes palūkanų normas, o tai šiais metais stipriai smogs ir trečiosioms šalims, besiskolinančioms JAV doleriais, nes teks mokėti vis daugiau palūkanų ir tai privers mažinti biudžeto išlaidas kitoms sritims.