Kultūra

E. grėbliauskaitė: „Pokyčius visuomenėjE inicijuoja dvi grupės žmonių – tie, kurie neturi ko prarasti, ir tie, kurie nebijo prarasti“ 2024 m. liepos 30 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Kai algoritmai kuria paveikslus, o robotai rašo poemas, kyla klausimas, kur yra menininko galia naujajame pasaulyje. Šį klausimą gvildename su Egle Grėbliauskaite – menininke, vaizduojamųjų menų daktare, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto podoktorantūros tyrėja, tapybos ir verslo vadybos magistre bei keturių vaikų mama. Jos daugiaplanė patirtis atveria unikalią perspektyvą į meno ir technologijų santykį. Šis pokalbis peržengė įprasto interviu ribas ir virto bendra autorių Monikos Baltrušaitytės ir Eglės Grėbliauskaitės refleksija apie meno vaidmenį dirbtinio intelekto amžiuje.

Menas – tai ne tik potėpiai ant drobės ar skulptūros forma. Tai yra jėga, galinti prakalbinti širdį, sujudinti sąžinę, įkvėpti pokyčius. Eglė įsitikinusi, kad menas gali prabilti ten, kur žodžiai atsitrenkia į sieną, jis sugeba sujudinti, įkvėpti ir paskatinti pokyčius. Su ja kalbamės apie meno kaip socialinių permainų katalizatoriaus potencialą, apie kūrėjo drąsą kalbėti apie svarbius dalykus ir apie tai, kaip kūryba gali prisidėti prie teisingesnio ir humaniškesnio pasaulio kūrimo.

Gerbiama Egle, visų pirma norėčiau išgirsti Jūsų mintis apie tai, kurie šiandien Lietuvoje, pasaulyje ir mene vykstantys procesai Jus labiausiai įkvepia.

Nors šalia matome vykstantį karą, o žmogaus teisės – vis dar neišsprendžiamas uždavinys, įkvepia tai, kad Lietuvos vektorius juda demokratijos kryptimi. Kadangi šie metai yra rinkimų metai, vilties teikia tai, kad politikoje esama demokratinių jėgų ir įvairovės, o visuomenėje pastebimas brandus gebėjimas atsirinkti. Vis dėlto yra daug sričių, kurias dar būtina keisti ir tobulinti.

Meno pasaulyje mane žavi dirbtinio intelekto galimybės, skaitmeninė pažanga – sparčiai keliaujame į kitokią kasdienybės struktūrą ir dar negalime jos iki galo nuspėti.

Ar nesibaiminate naratyvo, kad dirbtinis intelektas (DI) gali išstumti kūrėjus? Ar ateityje atskirsime, kas ką sukūrė?

Pokyčiai visada ką nors išstumia ir pagimdo ką nors naujo. DI nepakeis menininko kaip žmogiško kūrybos šaltinio, tačiau jis jau tapo galingu kūrybos įrankiu, jo vaidmenį šiandien lyginčiau su skaičiavimo programų vaidmeniu matematikoje: jos suteikia naujų galimybių, tačiau vis tiek tėra įrankis, nes nežino, nei ką, nei kodėl skaičiuoja. Mene tai irgi yra dar vienas kūrybos įrankis, toks kaip dažai, filmavimo kamera, vaizdų manipuliavimo programos, biblioteka ar gyvenimo patirtys. Normali praktika mene įvardyti naudotas kūrybos priemones. Pavyzdžiui, 2022-aisiais, kai su Agne Gintalaite pristatėme kūrinį „Demokratijos išbandymas menu“, įvardijome ir naudotus naujųjų medijų įrankius, įskaitant DI. „Harvard Business Review“ skelbia įdomią įžvalgą: „Dirbtinis intelektas nepakeis žmonių, bet žmonės su dirbtiniu intelektu pakeis žmones be dirbtinio intelekto.“ Vis dėlto manyčiau, kad menui tai galima pritaikyti tik iš dalies.

Ar DI gali būti laikomas savarankišku menininku, konkuruojančiu su žmonėmis menininkais? Gal ir taip, jei jis pradėtų kurti meną autonomiškai, be menininkų promptų ir atrankos pagalbos. Kita vertus, ir pats DI yra žmogaus darbo produktas – nuo programuotojų iki naudojamų duomenų rinkinių. Juk žmogus menininkas irgi naudojasi jam prieinamu informacijos ir patirčių banku, įskaitant technologijas.

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį ne tik į techninius kūrybos aspektus, bet ir į kuratorių bei meno pasaulio vaidmenį. Svarbu suprasti, kad menas yra ne tik raiškos būdas, bet ir socialinis veiksmas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka pripažinimas ir meno bendruomenės vertinimas: kaip pristatomas kūrinys, jo kontekstas, kaip kuriamas naratyvas. Net jei DI sukurtų kūrinį savarankiškai, jo vietą meno pasaulyje kol kas lemia žmogaus pasirinkimai: kuratoriaus sprendimai, kritinis diskursas ir auditorijos interpretacija.

Štai kodėl svarbu ne tik suvokti žmogaus ir dirbtinio kūrėjo sąveikos sudėtingumą, bet ir plėsti kūrybingumo ribas, įskaitant naujas koncepcijas apie autorystę. Na, o požiūris į intelektinės nuosavybės, teisinius bei etinius klausimus ir be DI įsikišimo yra nevienareikšmis.