Laisvai prieinami straipsniai

E. Eigirdas: „Kviečiu Lietuvos Elitą nebekolaboruoti su Putinu, o vienytis ir padėti Ukrainai nugalėti jo ordą!” 2023 m. spalio 1 d. Eduardas Eigirdas

Patikėkite, tikrai nejaučiu jokio malonumo rašydamas apie Rusijai naudingą įtaką, kolaboravimą su Maskva ar tuo labiau apie tai, kaip šis procesas vyksta ir kas jame dalyvauja. Vis dėlto žinodamas, kad šiame Rusijos pradėtame kare Ukrainoje žus šimtai tūkstančių žmonių – ne tik karių, bet ir civilių, tarp jų – ir vaikų, o dešimtys tūkstančių bus suluošinti, esu priverstas kalbėti apie tai, kas nėra malonu, bet yra būtina, jei norime, kad ateityje Rusijos orda nebežudytų ir nebeluošintų žmonių nei Ukrainoje, nei Lietuvoje.

Tiesa, neabejoju, jog šiandien visi labai norėtume, kad Ukrainoje vykstančio karo kontekste Lietuvoje jaustumėmės kaip labai teigiamos valstybės teigiami piliečiai, besipiktinantys troliais, vis dar nežinančiais, kas kaltas dėl karo ir kam priklauso Krymas, taip pat vėluojančia Vakarų valstybių parama ir tuo pat metu patys dosniai, dešimtimis milijonų, remiantys Ukrainą. Iš tiesų tai labai gerai, tiesiog nuostabu, tačiau tai neturėtų pridengti tiesos, kad beveik du dešimtmečius vykusioje kovoje už Lietuvos energetinę nepriklausomybę (beje, ji tebevyksta) milžiniška dalis Lietuvos elito kolaboravo tiek su „Gazprom“, tiek su „InterRAO“ ir jų interesus Lietuvoje reprezentuojančiomis jėgomis, tiksliau – su V. Putino imperija. Visa tai trukdė sparčiau žengti energetinės nepriklausomybės keliu, apsaugoti Lietuvos žmonių milijardus ir milijardais sumažinti Rusijos režimo pajamas.

Šiandien atsakyti, kiek ginklų už šiuos papildomus iš Lietuvos gautus milijardus pasigamino Rusija ir kiek Ukrainos žmonių ar vaikų nužudė ar suluošino, yra neįmanoma, bet tikriausiai akivaizdu, kad šie pinigai padėjo finansuoti Rusijos agresiją, kaip ir tai, kad Lietuvos vėlavimas priimti būtinus sprendimus tikrai buvo ne atsitiktinis, o aktyvaus ar pasyvaus Lietuvos elito kolaboravimo su Rusijai naudinga įtaka rezultatas. Todėl jei mes šiandien iš tiesų esame kartu su Ukraina ir mums tikrai rūpi saugi Lietuvos ateitis, visų pirma turime pripažinti šį kolaboravimo faktą, nes tik taip galime neleisti jam tęstis vykstant Rusijos karui Ukrainoje.

Be jokios abejonės, įvardyti visus būdus ar priemones, kuriomis Rusija ir jos sąjungininkai veikė, kad sustabdytų Lietuvą kelyje į energetinę nepriklausomybę, yra neįmanoma, tad pateiksiu tik keletą pačių įspūdingiausių, nors ir su grasinimais ar korupciniu spaudimu nesusijusių pavyzdžių.

Kai mes įkūrėme žurnalą „Valstybė“ ir deklaravome, kad vienas svarbiausių mūsų tikslų – vienyti Lietuvos elitą ir visuomenę siekti energetinės nepriklausomybės, per pirmuosius leidybos metus iš skirtingų verslo grupių gavome penkis pasiūlymus žurnalą parduoti. Kai kurių jų suma tais pokriziniais 2009-aisiais buvo iš tiesų įspūdingas ir siekė daugiau nei 1 mln. eurų. Kai atmesdami paskutinį pasiūlymą pasakėme, kad oligarchams ir Rusijos draugams neparsiduosime, iš karto sulaukėme įspėjimo, kad jei neparsiduosime, atsiras galingų konkurentų ir jie mus nušluos. Taip ir atsitiko. Tiesiogiai su Rusijos energetikos giganto „InterRAO“ padaliniu Lietuvoje susijusi bendrovė ir veikėjai įkūrė žurnalą „IQ“ ir įsigijo tam tikras žurnalo „The Economist“ teises, kad, kaip sakoma, galėtų mūsų pasipriešinimą Rusijai naudingai įtakai prismaugti užsimovę prabangias baltas vakarietiškas pirštinaites.

Vis dėlto ryškiausiai ir labai galingai Rusijos naudai veikiančios jėgos atsiskleidė prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus ir referendumą dėl Visagino atominės elektrinės. Mums organizuojant Lietuvos energetikos konferenciją (šiuo metu ji pervadinta į forumą „Vilnius GreenTech“), tą patį mėnesį vyko dar aštuoni su energetika susiję forumai ir konferencijos. Visuose juose buvo tikslingai nukreipiamas dėmesys nuo Lietuvai svarbiausio tikslo, kurį bandėme apginti, – itin sparčios elektros gamybos plėtros statant Visagino atominę elektrinę arba plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką. Įdomu tai, kad viena konferencijų, kurių tikslas buvo sutrukdyti mums vienyti Lietuvą, buvo organizuojama labai panašiu pavadinimu ir vyko tą pačią dieną, kaip ir mūsų renginys.

Vis dėlto labiausiai stebino tai, kad daugeliu atvejų (kaip ir su „InterRAO“ susijusių veikėjų sukurto konkurento žurnalų rinkoje) būdavo labai nesunku identifikuoti, kurie oligarchai ar su kuriomis Rusijos energetikos struktūromis – dujų, elektros ar naftos – susiję veikėjai stovi už vieno ar kito forumo, tarsi Maskva sąmoningai būtų bandžiusi mums ir visam Lietuvos elitui pademonstruoti Lietuvos elito kolaboravimo mastą.

Tikriausiai taip ir buvo, tik aš vėliau supratau, kad kiti Lietuvos verslo elito atstovai, tiesiogiai nesusiję nei su Maskva, nei su oligarchais, nei su dujų ar naftos korporacijomis, matydami Rusijos sąjungininkų ir juos remiančios verslo aplinkos atvirai demonstruojamą galią ir vienybę, bailiai prisitaikydavo ir apsimesdavo, kad kolaboravimo su Rusijai naudinga įtaka nemato. Taip pasirinkdavo pasyviai, o dalis – ir aktyviai, nes paremdavo jų organizuojamus forumus, kolaboruoti.

Tikėtina, kad ši baimė stoti prieš prokremliškas, oligarchines dujų, elektros ir naftos korporacijų remiamas galias ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl man su bendražygiu Almantu Gliožeriu taip sunkiai sekėsi vienyti Lietuvos elitą, ypač verslo ir visuomenės, ginti Lietuvos interesus ir padėti priešintis koncernams „Gazprom“ ir „InterRAO“, o vėliau – ir Astravo atominiam monstrui.

Žinoma, gali būti, kad tie šimtai Lietuvos lyderių, kuriuos kvietėme vienytis ir padėti vienyti Lietuvą pažangai, tiesiog netikėjo, kad tie į Rusiją tekantys milijardai kelia didelę grėsmę, nors apie tai bandėme juos įspėti – teigėme, kad jie virs ginklais realiame kare. Gal todėl į mūsų raginimus vienytis jie žiūrėjo abejingai? Norisi tikėti, kad būtent taip ir buvo. Kad tai buvo tik naivus aplaidumas, nesuvokiant, apie kokį karą kalbame, o ne sąmoningas pasirinkimas prisitaikyti prie Rusijai ir naftos pasauliui naudingos aplinkos bei su ja kolaboruoti.

Norisi tikėti, kad šiandien, matydami karo Ukrainoje žiaurumus, vaikus su nutrauktomis galūnėmis, vienuolikmetį Ukrainos berniuką (kurio nuotraukos dėl jos žiaurumo nusprendžiau nedėti) su nuplėštomis kojomis ir ranka bei nudegintu veidu, kuris visą likusį gyvenimą neš dujų ir naftos milijardais finansuojamo Rusijos karo pasekmes, gerbiami Vakarų verslo atstovai Lietuvoje ir vienaragių kūrėjai jau suprato, apie kokį pavojų ir kokį karą bandėme juos įspėti.

Deja, gali būti, kad taip nėra. Neramina tai, kad po to, kai feisbuke kreipėmės į pažangiausias demokratines verslo ir visuomenės jėgas ir raginome vienytis, į šį mūsų kvietimą atsiliepė net kelios dešimtys organizacijų, tačiau tarp jų nebuvo nė vienos iš tų kelių dešimčių didžiausių Vakarų verslų ir galingiausių startuolių ar vienaragių kūrėjų, kuriuos buvau asmeniškai įspėjęs, kad abejingumas ir kolaboravimas su V. Putinui naudinga aplinka yra tiesus kelias į Lietuvos ekonomines problemas ir karą su Rusija.

Neslėpsiu, tikrai nesuprantu, kodėl taip yra. Juk matau, kad dalis tų provakarietiškų bendrovių atstovų, startuolių kūrėjų ir visuomenės lyderių taip aktyviai ir dosniai remia Ukrainą, bet kai juos kvietėme kovoti su Rusijos koncernais „Gazprom“ ir „InterRAO“ ar Astravo monstru, kaip ir šiandien, kai būtina neleisti užtrolinti žaliosios transformacijos, susidaro įspūdis, kad daugelis renkasi apsimesti, kad Lietuvoje vykstančios kovos nemato, ir saugiai koegzistuoti su Lietuvą trolinančiomis jėgomis. Nors dar kartą pabrėšiu, kad būtent šios kovos rezultatas ir nulems, kokia stipri ir vieninga bus Lietuva, kiek būsime pajėgūs realizuoti kitus Lietuvos vienybei ir gynybai būtinus sprendimus, taip pat tai, kokia bus Rusija – silpstanti ar įgali pasiruošti naujam karui.

Tiesa, gali būti, kad dalį kaltės turiu prisiimti ir sau, nes gal tiesiog nesugebu aiškiai perteikti, kodėl taip svarbu itin atsakingai realizuoti žaliąją ekonomikos transformaciją, kokie principai ir prioritetai turi dominuoti bei kodėl forumas „Vilnius GreenTech“ yra toks svarbus, stengiantis atsverti trolių įtaką ir suvienyti Lietuvos elitą bei visuomenę pažangai, kuriai užtrolinti, kaip ir galima tikėtis iš V. Putino bei naftos pasaulio, jau yra mestos rimtos pajėgos.

Neabejoju, kad mes galime, jei tik sugebėsime, susivienyti ir jas įveikti. Todėl šiandien labai svarbu kuo aiškiau atsakyti į visus klausimus, galinčius trukdyti vienytis pažangioms ir patriotiškoms Lietuvos jėgoms, verslui ir piliečiams: kaip užtrolinama visuomenė ir elitas? Kokios žaliosios pažangos turime siekti ir kaip jos sieksime forume „Vilnius GreenTech“? Kodėl vėlavimas realizuojant šią pažangą ir elito abejingumas ar net kolaboravimas su Rusijai naudingomis jėgomis šį sykį bus skaičiuojamas ne tik milijardiniais Lietuvos žmonių ir valstybės nuostoliais, šimtais tūkstančių žuvusiųjų Ukrainoje ir Ukrainos vaikų galūnių protezais, tačiau ir gerokai išaugsiančia tikimybe, kad bus dar vienas karas, kuriame nuostoliai bus skaičiuojami ir Lietuvos vaikų galūnių protezais?

Privalome tokios realybės išvengti, todėl stengsiuosi tiek savo feisbuko paskyroje skelbiamuose komentaruose, tiek artėjančiame forume „Vilnius GreenTech“, tiek ir metiniame žurnalo „Valstybė“ numeryje kuo aiškiau atsakyti į visus šiuos ir Jūsų pateiktus klausimus, kurie, Jūsų nuomone, yra svarbūs stengiantis suvienyti Lietuvą ir įveikti Rusijos bei naftos imperijos pajėgas. Taip pat dar kartą pabandysiu asmeniškai kreiptis į galingiausių Vakarų verslų ir pažangiausių Lietuvos startuolių lyderius ir paaiškinti, kodėl jų prisitaikymas ir kolaboravimas su oligarchine, manau, Rusijai naudinga aplinka, Lietuvai yra pražūtingas, o parama telkiant Lietuvą pažangai yra gyvybiškai svarbi. Tikiuosi, kad šį sykį mano įspėjimai apie ateitį bus išgirsti, todėl juodžiausio scenarijaus galimybė mažės, o ilgainiui bus ir visai eliminuota.

Neslėpsiu, labai tikiuosi Jūsų paramos šiame kelyje. Ji labai svarbi, nes kovojant su nuo Rusijos priklausančiais koncernais ar vienijant Lietuvos pažangius ir patriotiškus lyderius sunkiausia buvo net ne ekonominis ar kitoks spaudimas, o informacinė blokada, kuri šį sunkų, purviną, cinišką kovą su V. Putinui naudinga įtaka paslėpdavo nuo visuomenės akių, todėl kolaboruoti su Rusijai naudingomis galiomis tapdavo daug lengviau, o vienyti jas įveikti – daug sunkiau.

Neleiskite, kad taip atsitiktų, pasidalykite šiuo ir kitais šiai temai skirtais komentarais. Padėkime visuomenei suvokti, kad nuo to, kaip sėkmingai artimiausiais metais žengsime žaliosios transformacijos keliu, nuo to, ar sugebėsime įveikti trolius ir laiku priimti būtinus sprendimus, reikalingus siekiant didžiausios ekonominės naudos mūsų valstybei ir didžiausio ekonominio smūgio V. Putino imperijai, priklausys Lietuvos, mūsų ir mūsų vaikų saugi ateitis. Ukrainos didvyrių ir aukų dėka šiandien dar turime galimybę ją sukurti.

Pagarbiai

Eduardas Eigirdas