Politika

COVID-19 – moderniausias 2020-ųjų Seimo rinkimų modeliavimo instrumentas 2020 m. balandžio 21 d. Eduardas EIGIRDAS

Gerbiamieji skaitytojai, nors mums itin dažnai pavyksta gana tiksliai aprašyti politikoje vykstančius procesus ir prognozuoti artėjančių rinkimų rezultatus, Jūs neįsivaizduojate, kaip mūsų redakcijai nelengva – ne todėl, kad tam reikia tikrai daug laiko ir drąsos, nes būtina gilintis į galingiausių Lietuvos demokratiją veikiančių jėgų veiksmus, nes tik dėl šių procesų analizės įmanoma pateikti tikslias įžvalgas, bet todėl, kad egzistuoja labai didelė tikimybė, jog mūsų įžvalgos neturės didelės įtakos Lietuvos visuomenei.

Turime pripažinti, kad didelė dalis mūsų visuomenės skęsta trolinančios žiniasklaidos pateikiamų faktų ir komentarų jūroje, todėl nesugeba, o dažnu atveju ir nesistengia, atsirinkti, kurios įžvalgos yra vertingos ir tikslios, nes dažniausiai išsipildo, o kurių tikslas –
tik generuoti informacijos srautą. Todėl mūsų tiksli analizė patenka į vieną krūvą su tūkstančiais tekstų, kurių tikslas – trolinti piliečiams smegenis ir generuoti kuo daugiau emocijų bei piktų komentarų. Tad pasibaigus rinkimams dalis piliečių staiga suvokia, kad kažkodėl rinkimai baigėsi kitaip, nei jiems atrodė, kad turėtų baigtis, tačiau dažniausiai jie net neprisimena, kad likus pusmečiui ar net metams iki rinkimų mes žurnale buvome juos labai aiškiai įspėję, kad būtent taip viskas ir baigsis, jei piliečiai skęs informacinio triukšmo jūroje ir ignoruos demokratiniams procesams įtaką darančias galias. Bet jie ir toliau skęsta, o dominuojančias galias aptarnaujanti žiniasklaida juos užverčia šimtais skirtingų versijų, kodėl rinkimai vėl baigėsi taip, kaip, atrodytų, neturėjo. Žinoma, ji nepateikia jokių įžvalgų apie realias rinkimams įtaką darančias jėgas ir dažniausiai viską nurašo kaip dalies rinkėjų runkelizmą ar prigimtinį bukumą. Beje, daugeliui tai patinka, nes žmonės linkę manyti, jog visi kiti yra bukesni, mat tai savotiškai guodžia. Nors taip galima pridengti net ir pačią didžiausią bei šlykščiausią įtaką, kurios demokratinėje valstybėje neturėtų būti.

Tad susidaro išties idiotiška situacija: mes parengiame tikslias įžvalgas, tačiau piliečiai jų svarbos prieš rinkimus įvertinti nesugeba, o po rinkimų jų net neprisimena. Užtat jėgos, modeliuojančios rinkimus, ant mūsų širsta, mus persekioja, visaip stiprina mūsų konkurentus, kad tik mus užsmaugtų ir nutildytų. O kai baigiasi jų sumodeliuoti rinkimai, per nomenklatūrinę žiniasklaidą vėl seka pasaką apie tai, kad rinkimų rezultatus nulėmė runkeliai ar ateiviai. Ir vėl viskas kartojasi iš naujo.