Laisvalaikis

Be kūrybinių industrijų sėkmės gerovės valstybės nesukursime 2023 m. liepos 31 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

„Kūrybinės pramonės šakos yra aukščiausia žmogaus išradingumo ir vaizduotės išraiška, galinti pakeisti pasaulį į gerąją pusę“, – sako amerikiečių autorius ir žiniasklaidos teoretikas Stevenas Johnsonas, o britų kūrybinių industrijų analitikas, profesorius Johnas Howkinsas priduria, jog ateityje kūrybinės pramonės šakos bus augimo varomoji jėga ir vertingiausių pasaulio išteklių šaltinis.

Jungtinių Tautų skaičiavimu, kūrybinės ekonomikos sektorius pasauliniu mastu kasmet uždirba daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių pajamų ir sukuria beveik 50 mln. darbo vietų.

„Deloitte“ žada, kad iki 2030-ųjų kūrybinė ekonomika gali išaugti 40 proc. ir sukurti daugiau kaip 8 mln. papildomų darbo vietų tokiose valstybėse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija, Turkija, Japonija, Pietų Korėja ir Australija. Būtent šias šalis tyrinėjo „Deloitte“ ekspertai.

JAV nacionalinė valstybinių meno agentūrų asamblėja skelbia, kad 2021-aisiais kūrybinės industrijos sudarė daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių šalies bendrojo vidaus produkto.

Kas šiandien, XXI a. 3 deš., yra kūrybinės industrijos? Kurias sritis jos aprėpia? Kiek uždirba turtingiausi kūrybininkai? Kokia kryptimi reikėtų judėti mums, kad kūrybinės industrijos būtų Lietuvos augimo ir klestėjimo variklis? Daug klausimų, bet į visus juos pabandysime atsakyti.

Kūrybiškumas – ne tik meno, bet ir pramonės bei startuolių variklis

„Įsivaizduodama ateitį visuomenė dažnai pritrūksta fantazijos, – sako suomių futuristas, urbanistas ir menininkas Roope Mokka. – Kūrybinės industrijos padeda užpildyti visuomenės vaizduotės spragas, o vaizduotė – tai galia. Tie, kas turi vaizduotę, yra galingi.“

Ne tik galingi, bet ir turtingi. Žinoma, jei tik pavyko įsitvirtinti kūrybinių industrijų srityje ir atrasti savo nišą.

Tai padaryti tikrai pavyko dizainerei Stellai McCartney. Šiemet ji iš karaliaus rankų atsiėmė Britanijos imperijos ordiną. Kūrėja įvertinta už savo tvarų ir etišką požiūrį į madą, o apdovanojimas teikiamas asmenims, savo darbu garsinantiems Jungtinę Karalystę. Dizainerės turtas vertinamas 75 mln. JAV dolerių.

Japonų žaidimų kūrėjas, „Final Fantasy“ ir „Lost Odyssey“ autorius Hironobu Sakaguchi sukaupė 30 mln. JAV dolerių turtą. Pasakodamas apie „Final Fantasy“, jis sakė, kad nuo šio žaidimo tapo visiškai priklausomas – net savo darbuotojus privertė jį žaisti.

Anot „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ valdybos narės Agnestos Filatovės, kūrybinės industrijos šiandien tampa vis intensyvesne varomąja jėga, ypač kai kalbame apie kultūros ir kūrybinių industrijų sinergiją su technologijomis. „Technologijos šiandien gerokai palengvina procesus darbe ir kasdieniame gyvenime, tad kultūra ir kūrybinės industrijos – ne išimtis, – sako ji. – Kūrybingumas ir gebėjimas generuoti idėjas yra vienas esminių procesų variklių. Ir visai nesvarbu, ar kalbame apie tradicines pramonės šakas, ar apie startuolių pasaulį.“