Ekonomika

Banko „Luminor“ vadovas Jonas Urbonas: „Esame pasiruošę finansuoti Lietuvos ekonomikos augimą“ 2025 m. vasario 17 d.

Kokie 2025-ieji bus Lietuvos ekonomikai ir kurie svarbiausi veiksniai lemia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos? Tai vieni iš šiandien, mūsų nuomone, aktualiausių klausimų, tad į juos atsakyti paprašėme banko „Luminor“ Lietuvos padalinio vadovo Jono Urbono, kurio kasdienė darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi tiek su globalių, tiek ir su Lietuvos valstybėje vykstančių bei verslui įtaką darančių procesų analize.

Neabejojame, kad J. Urbono įžvalgos turėtų būti įdomios ne tik verslo lyderiams, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos ekonomikos ir valstybės ateitis, nes šiame interviu kalbame ne tik apie ekonomikos augimui įtaką darančius veiksnius ir verslo finansavimą ar kibernetinio saugumo iššūkius, bet ir apie svarbiausias valstybės ir verslo sritis, kurias puoselėdami galime užsitikrinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos augimą.

Kaip manote, koks Lietuvos bei Latvijos ir Estijos ekonomikų plėtros 2025 m. scenarijus yra realiausias ir toks, kurį vertinate kaip bazinį, planuojant su verslu susijusius sprendimus?

Prognozuojame, kad 2025 m. Baltijos šalių ekonomikos toliau augs, tačiau augimo tempas išliks nevienodas. Tikimės, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės apie 3 proc., Latvijos – apie 2,2 proc., o Estijos – apie 1 procentą. Pagrindinis augimo variklis regione bus vartojimas šalies viduje – jį skatins mažėjanti infliacija, augantys atlyginimai ir numatomas palūkanų normų mažinimas.

Eksporto rinkos išlieka iššūkiu, stabdančiu tradicinės gamybos sektoriaus atsigavimą, tačiau šį lėtėjimą sėkmingai kompensuoja technologijų sektorius. Lietuva išlaiko konkurencinį pranašumą dėl diversifikuoto eksporto sektoriaus ir įgytos patirties pandemijos laikotarpiu, leidusios išlaikyti verslo stabilumą. Sudėtinga situacija eksporto rinkose neleidžia iki galo išnaudoti šių galimybių, todėl pramonės augimas visose Baltijos šalyse išliks nuosaikus.

Pozityvų toną Lietuvos ekonomikai suteikia ir gyventojų lūkesčiai. Ilgą laiką Lietuvos gyventojai buvo laikomi praktiškais skeptikais, tačiau pastaraisiais metais šis įvaizdis pasikeitė. Dabar lietuviai dažnai yra tarp didžiausių optimistų Europos Sąjungoje (ES). Optimistinės nuotaikos skatina vartojimą ir investicijas, todėl jos tampa reikšmingu ekonomikos augimo veiksniu.

Nekilnojamojo turto (NT) sektorius regione taip pat demonstruoja atsparumą. Nors 2024 m. buvo laikinas sulėtėjimas, tikimasi, kad 2025-aisiais NT rinkos plėtra bus nuosekli, ypač dėl mažėjančių bazinių palūkanų normų.

Finansų sektorius Baltijos šalyse išlieka tvirtas. Bankų likvidumas aukštas, jie rodo gerą apetitą skolinti, o prognozuojamas pigesnis kapitalas 2025-aisiais dar labiau skatins verslo ir gyventojų investicijas.

Banko „Luminor“ ekonomistų prognozės rodo, kad Lietuvoje infliacija 2025 m. sieks 2,2 proc., o nedarbo lygis – 7,2 procento. Panašūs rodikliai tikėtini ir Latvijoje. Estijoje infliacija išliks aukštesnė – apie 5 proc. – dėl griežtesnės mokesčių politikos ir mokesčių didinimo. Šie veiksniai stabdo Estijos ekonomikos plėtrą ir daro įtaką jos gyventojų perkamajai galiai.

Apibendrinant galima teigti, kad visų trijų Baltijos šalių ekonominiai rodikliai galėtų būti panašesni, jei ne skirtinga eksporto struktūra ir mokesčių politika, ypač Estijoje. Tai labiausiai ir nulemia Lietuvos ekonomikos sparčiausią augimą regione.