Aktualijos

Baltarusija pakilo į kovą už laisvę. Ar Lietuva pakils į kovą už skaidrią demokratiją? 2020 m. rugsėjo 21 d. Eduardas EIGIRDAS

Tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, yra daugiau nei įspūdinga. Šimtai tūkstančių žmonių drąsiai stojo prieš kruviną režimą, nors puikiai suvokia, kad diktatūros sąlygomis su režimu kovojantys piliečiai nuolat persekiojami, įkalinami, kankinami ir net žudomi. Tačiau nei įkalinimo, nei mirties baimė nesustabdo Baltarusijos žmonių ir jie kovoja už tai, kas yra svarbiausia – ne tik už teisę į skaidrius rinkimus, kad diktatorius pasitrauktų (apie tai nuolat rašo Lietuvos ir Vakarų žiniasklaida), bet ir už tai, kas yra dar svarbiau ir be ko negali būti nei skaidrių rinkimų, nei skaidrios demokratijos – už savo laisvę ir savo šalies nepriklausomybę. Apie tai šiandien kalbama itin retai, nors, ko gero, tik gana naivus žmogus gali manyti, kad Aliaksandro Lukašenkos diktatūra yra nepriklausoma nuo Kremliaus režimo. Juk tik dėl Maskvos paramos paskutinis Europos diktatorius iki šiol sugeba išlaikyti valdžią savo rankose. Tai yra labai svarbu, nes tik turėdami tai omenyje galime priimti sprendimus ir veikti Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse taip, kad sukurtume palankiausią aplinką, kuri leistų Baltarusijos žmonėms, pakilusiems į kovą už savo laisvę, išsivaduoti iš Kremliaus gniaužtų. Turime ne tik gąsdinti Baltarusijos režimą „baisiomis“ sankcijomis, bet ir kovoti su Rusijos įtaka čia, Lietuvoje, ir neleisti Vladimirui Putinui primesti savo destrukcinių interesų, kurių taikinys yra ir Lietuva, ir Baltarusija.

Bet ar šiandien Lietuvoje mes kovojame su Rusijos įtaka? Deja, ne. Atvirkščiai – štai Baltarusijos žmonės, rizikuodami savo gyvybe, stoja į kovą su Kremliaus remiamu režimu, nes siekia skaidrių rinkimų, laisvės ir teisės kurti demokratinę valstybę, o mes Lietuvoje skęstame Rusijos trolių įtaigose. Tokie veikėjai kaip Viktoras Uspaskichas maudosi mokesčių mokėtojų piniguose, kuriuos dabartinė valdžia jo partijai skyrė, manytume, neteisėtai, ir kruopščiai modeliuoja 2020-ųjų Seimo rinkimų baigtį. Nors visa tai panašėja ne tik į rinkimų, bet ir į demokratijos, net Lietuvos Konstitucijos, prievartavimą, žiniasklaida ir visuomenė tyli.

Baltarusijos žmonės rizikuoja gyvybe kovodami už savo laisvę ir teisę į demokratinius bei skaidrius rinkimus, o Lietuvoje, kaip susidaro įspūdis, Kremliaus įtaka gali lietis upėmis, bet visiems į tai nusispjauti. Atrodo, kad jei Kremliaus trolių ir uspaskichų įtaka yra naudinga kairiosios nomenklatūros struktūroms, tai tampa gerąja įtaka ir rinkimų praktika, ir jos padorioji, tiksliau – prisitaikėliškoji, žiniasklaida negali matyti – kaip tik turi ją toleruoti, net jei ši yra toksiška.