Ekonomika

Baisiausi žodžiai 2022-aisiais: „infliacija“, o gal „NT kainos“? 2022 m. sausio 10 d.

Be jokios abejonės, yra ir visokių kitokių siaubingų žodžių, tokių kaip „mokesčiai“ ar net „karas“. Kadangi pastarasis nepatenka į tradicinės ekonominės analizės lauką, jo tarp 2022-ųjų rizikų įtraukti nesinori. O jei kalbame apie mokesčius, tai jais reikia ne gąsdintis, o juos taikyti, siekiant valstybei ir visuomenei svarbių tikslų. Infliaciją reikia valdyti, tačiau tai daryti pastaruoju metu gana sunku, nes kovai su COVID-19 pandemijas prispausdinti trilijonai daro savo darbą. Tai puikiausiai matome Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Ją kaitina ir tai, jog vis dar neturime visuotinio NT mokesčio, kuris siektų varganus 0,2 proc. NT objekto vertės.

Žurnale raginome jį įvesti siekiant aušinti NT burbulą ir prieš 2008-ųjų krizę, ir po jos, kad nebūtų naujos NT kainų krizės. Deja, mokesčius, kokius siūlėme Lietuvai, po poros metų įsivedė Latvija, bet ne Lietuva. Mūsų šalies politikai ir 2021-uosius praleido konvulsiškai diskutuodami apie tai, koks turi būti tas NT mokestis. Turbūt siekė mokestį įvesti taip, kad niekam mokėti nereikėtų, o miestų ir valstybės iždas pilnėtų.

Taigi, visuotinio NT mokesčio nėra, o naujas būstas per metus (sausio duomenimis) Vilniuje pabrango daugiau nei 17 procentų. Kaip sakoma, ko ne lietuviška bitkoino atmaina? „Nuostabu“ – nuolat kalbame apie pažangių verslų plėtrą ir protų priviliojimą, tačiau sistema ir toliau veikia taip, kad protai, tiksliau – jauni profesionalai, vis sunkiau įperka būstą, o labiausiai kaista NT magnatų ir mūrininkų kišenės. Kaip ir infliacijos bijančių žmonių santaupos – jos degina žmonėms rankas ir skatina kuo greičiau ką nors, deja, dažniausiai tą patį NT, pirkti.