Visuomenė

Atmintinė darbdaviams: kaip padėti darbuotojams suderinti šeimą ir darbą 2019 m. vasario 11 d. Straipsnis paruoštas bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Šiuolaikinėje darbo rinkoje grįžimas į darbą pirmaisiais vaiko auginimo metais tėvams tampa vis svarbesnis, o priemonių, kurios leistų darbuotojams sklandžiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, sukūrimas – neišvengiamas.

Kaip rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa, poreikį derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus jaučia tiek vyrai, tiek moterys. Tos pačios apklausos duomenys rodo, kad lankstus darbo grafikas, darbas ne visą dieną ir nuotolinis darbas gali paskatinti darbuotojus grįžti į darbą jau pirmais metais vaikui gimus.

Geriausia paskata jauniems tėvams – nuotolinio darbo galimybė

Užsienio ekspertai galimybes visiems tėvams derinti šeimą ir darbą Lietuvoje yra įvertinę nelabai gerai – skirti 5,9 balo iš 10 galimų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas atkreipia dėmesį, kad noras grįžti į darbo rinką yra gana didelis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tačiau kyla klausimas, ar darbdaviai yra pasirengę tokiems pokyčiams?

„Pradėjus galioti naujajam Darbo kodeksui, darbdaviams tapo lengviau suteikti lankstesnes darbo sąlygas. Pavyzdžiui, jau net valstybės tarnautojai gali dirbti nuotoliniu būdu“, – teigia D. Paulauskas, tačiau priduria – darbdavių žinios apie darbuotojų poreikius kol kas nėra didelės.

„Darbdaviams svarbu suvokti, kad aklai taikyti šeimos ir darbo derinimo priemones – ne išeitis. Reikia pažiūrėti ir įvertinti, kas labiausiai rūpi konkrečiai įmonei. Vieni įrengia vaikų kambarius, kiti taiko lanksčius darbo grafikus arba siūlo intensyvesnį darbą tam tikromis dienomis bei daugiau laisvadienių“, – pasakoja specialistas.

Darbdavių dėmesys tėvams

Iš tiesų, labiau pasidomėjus, priemonių, skatinančių šeimos ir darbo derinimo sąlygas, yra apstu. Be jau minėtų, patys darbdaviai gali organizuoti individualias konsultacijas prieš išeinat ir jau išėjus atostogų – apie poreikius prieš, per atostogas ir po jų, karjeros planus, savijautą. Kurti periodiškus naujienlaiškius apie įmonės, skyriaus, padalinio naujienas tėveliams. Taip pat didinti sąmoningumą, diegti nuostatą, kad įmonė vertina dirbančius tėvus, keisti „karjeristo“ sampratą ir kt.

Pavyzdžiui, Šiaulių universitete (ŠU) dar 2012 m. pradėjo veikti vaikų priežiūros kambarys. „Tai labai populiari, patogi, nemokama ir pasiteisinusi paslauga – universiteto bendruomenės narių ir bibliotekos lankytojų vaikai šiame kambaryje kasdien gali praleisti  po kelias valandas“, – pasakoja ŠU Lyčių studijų centro direktorė Virginija Šidlauskienė. Anot V. Šidlauskienės, per įvairius žaidimus atsiskleidžia individualūs vaikų kūrybiniai gebėjimai, ugdomas savarankiškumas, lavinami bendravimo įgūdžiai ir pan. Tokiu, atrodo, paprastu būdu tėvai gali ne tik daryti tai, ką jiems reikia, bet ir būti ramūs dėl vaikų.

Kitas pavyzdys – Švedijos kapitalo įmonė „Telia“. Kaip pasakoja šios bendrovės Žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas, įmonė siekia didesnio tėvų, grįžusių po vaiko priežiūros atostogų, įsitraukimo ir integracijos į įmonės veiklą. „Nuolat diegiame politiką, kuri apima tėvų, į darbą grįžusių po vaiko priežiūros atostogų, integraciją į organizacijos veiklą, procesus ir atlygio sistemą. Kalbamės su grįžusiais darbuotojais apie pasikeitusius lūkesčius“, – sako R. Bagdonas ir priduria, kad įmonė stengiasi individualiai žiūrėti į kiekvieno darbuotojo poreikius.

Šių metų pavasarį „Telia“ nusprendė steigti ir vaikų dienos centrą. „Pastebime, kad, pasibaigus pamokoms, tėvai ne visuomet turi kur palikti vaikus. Siūlysime sprendimą – pusdienį suteiksime galimybę palikti vaikus dienos centre. Bet, esant poreikiui, visada lanksčiai žiūrime ir į darbuotojų nuotolinį darbą“, – pasakoja „Telia“ Žmogiškųjų išteklių vadovas.

Šiaurės šalys – ir vėl gerieji pavyzdžiai

Vis dėlto svarbu ne tik darbdavių požiūris ir suteikiamos galimybės derinti šeimą ir darbą, bet ir tai, kad vaiko priežiūra neužgriūtų tik ant vieno iš tėvų pečių. Nors Lietuvoje daugėja vyrų, kurie išeina vaiko priežiūros atostogų, tačiau atskirtis tarp lyčių vis dar ryški: tik 23 proc. vyrų lieka namie prižiūrėti savo naujagimių pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais ar metais.

Yra šalių, kurios imasi lyderystės ir siekia tolygesnio tėvystės bei motinystės atostogų pasiskirstymo lyties aspektu. „Pavyzdžiui, daugumoje Šiaurės šalių privalomas neperkeliamas vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, kai vyrai ir moterys dalijasi tokiomis atostogomis. Jeigu vyras nenori išeiti vaiko priežiūros atostogų, jis netenka išmokos“, – sako D. Paulauskas ir priduria, kad tokia sankcija paskatintų ir vyrus Lietuvoje dažniau imtis vaikų priežiūros.

Kitas gerosios praktikos pavyzdys – Australija. „Šios šalies įmonėse taikomos neatitrūkimo dienos (angl. keeping in touch days), per kurias darbuotoją, kuris yra išėję vaiko priežiūros atostogų, įmonė siunčia į mokymus ir vidinius susitikimus, kad jis neprarastų darbo rinkai būtinų kompetencijų“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas.

Šis straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ Nr. 07.3.4-ESFA-V-426-01-0001 finansuojamas įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonę „Diskriminacijos mažinimas“. Projekto vykdytojas – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.