Politika

Atgrasymas – geriausia gynyba naujojo šaltojo karo laikais 2025 m. vasario 17 d. Agnia GRIGAS, JAV politikos ir energetikos saugumo ekspertė

2024 m. lapkritį Šiaurės Korėjos kariai įžengė į Ukrainos teritoriją ir prisijungė prie Rusijos pajėgų kare su Ukraina. Taip buvo pademonstruota stiprėjanti diktatoriškų valstybių sąjunga prieš demokratinį pasaulį. Tuo pat metu paaiškėjusi Donaldo Trumpo pergalė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose skleidžia žinią apie potencialiai naują erą, kai Europos šalys turės daugiau investuoti į gynybą ir prisiimti didesnę paramos Ukrainai dalį. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, 2025-ieji bus tas laikas, kai Lietuva privalės parodyti daugiau ryžto savo ilgalaikėje saugumo ir gynybos strategijoje.

Karas Ukrainoje atskleidė naują pasaulio tvarką. Prezidento Gitano Nausėdos žodžiais 10-ojoje Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje 2024 m. gruodį, iškilo „nauja blogio ašis“ – Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos. Prasidėjo naujas šaltasis karas tarp Vakarų, demokratinių valstybių ir autoritarinių režimų. Lietuva, tvirtai būdama NATO aljanse, vis dėlto atsidūrė geografiniame laisvojo pasaulio paribyje ir šio geopolitinio konflikto centre. Taigi, mūsų šalies demokratinio atsparumo didinimas ir gynybos strategijos stiprinimas išliks pagrindiniu iššūkiu naujajai Lietuvos valdžiai ir platesnei visuomenei.

Per pirmąją kadenciją prezidentas D. Trumpas siuntė aiškią žinutę, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nebegali prisiimti pagrindinės NATO šalių gynybos naštos ir kad NATO narės turėtų išleisti mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), jei nori, kad Atlanto aljansas ateitų į pagalbą gynybos atveju. Nuo tada dauguma NATO narių padidino savo išlaidas karinei gynybai, tarp jų – ir Lietuva. Dabar šios išlaidos viršija 3 proc. BVP, o prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad šis skaičius ir toliau turėtų augti – iki 5 proc. ir daugiau. Šie skaičiai vis dar yra maži absoliučiais ir santykiniais dydžiais. Izraelis, kita sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje esanti šalis, šiuo metu gynybai išleidžia 4,5 proc. savo BVP, nors 1991 m. išleido net 15 proc., o 1973 m. – 31 procentą.