Visuomenė

Ar realus naujasis JAV pažadas išgydyti vėžį, Alzheimerio ir kitas ligas? 2019 m. gruodžio 3 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Nemeluokime patys sau: vėžys tikrai yra viena baisiausių ligų ir aukų nesirenka. Apie tai pastaruoju metu tenka girdėti viešumoje, kai žinomi Lietuvos politikai, mėgtume juos ar jų nemėgtume, prisipažįsta atsidūrę šios baisios ligos taikiklyje, ir tai verčia nerimauti dėl jų sveikatos. Bet ne ką mažiau nerimauti reikėtų ir dėl pačių politikų bei visuomenės nuostatų, kai orą teršiantys ir kvėpavimo takų ligas sukeliantys seni automobiliai, atrodo, daugeliui vis dar yra vertingesni už vaikus, kurie gatvėse kvėpuoja vėžiui, tiksliau – mirčiai, suvešėti naudingomis medžiagomis.

Nors valdžioje turime žaliuosius, vis dar gyvename valstybėje, kurioje su automobilių sukeliama tarša beveik nesikaunama, o pinigų vėžiui gydyti nuolat trūksta. Džiugina nebent tai, jog mokslo evoliucija leidžia tikėtis, kad mirčių nuo vėžio bus mažiau. O daugiausia vilčių teikia JAV politikos elito kartojamas pažadas, kad Amerika išgydys vėžį.

J. Bidenas išgydys vėžį, D. Trumpas – visas ligas

Pažadai išgydyti vėžį duodami 2020 m. JAV prezidento rinkimų kontekste, todėl abejoti jų nuoširdumu tikrai galima. Tačiau toks prioritetų dėliojimas tikrai didins kovos su vėžiu pajėgas ir gali tapti pergalės prieš šią ligą priežastimi. Už tai turėtume būti dėkingi populiariausiam demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui, mat jis nusprendė Donaldo Trumpo pažadui Ameriką padaryti vėl didžią priešpriešinti dar ambicingesnį pažadą: jei jis 2020 m. bus išrinktas JAV prezidentu, vėžys taps išgydoma liga.

Genų terapijos efektyvumui įvertinti prireiks laiko, nes kol kas šis gydymo metodas yra labai naujas. O didžiausias jo minusas – kaina. Pavyzdžiui, „Zolgensma“ yra brangiausias JAV patvirtintas vaistas – jo vienkartinės dozės kaina siekia… 2,1 mln. JAV dolerių.

Kodėl ambicingesnį? Neslėpkime: dėl JAV įtakos pasaulyje užsukti oponentams ir ypač sąjungininkams JAV valstybei bei kapitalui naudingos politikos veržles nėra labai sunku, o norint išgydyti vėžį vien įtakos ir pinigų neužtenka, nes tai visų pirma priklauso nuo mokslo laimėjimų, o ne nuo politinių sprendimų. Tačiau gali būti, kad šį pažadą J. Bidenas duoda atsižvelgdamas būtent į mokslo laimėjimus. Tai paaiškintų, kodėl iš pradžių respublikonai su D. Trumpu ir jį remiančia žiniasklaida priešakyje J. Bideną išvadino populistu ir melagiu, bet jau po savaitės JAV prezidentas, supratęs, kad šis pažadas rinkimuose gali būti svarbus, pakeitė plokštelę ir kalbėdamas savo šalininkų mitinge pažadėjo išgydyti ne tik vėžį: siekdamas tapti dar didesniu gelbėtoju, pareiškė, kad jei bus išrinktas antrai kadencijai, išgydys daugybę ligų, įskaitant ir vėžį.

Itin asmeniškas pažadas – nuo vėžio mirė J. Bideno sūnus

Kai viešėdamas Ajovoje J. Bidenas pareiškė, jog „per savo karjerą sunkiai dirbau ir pažadu, kad, man tapus prezidentu, išvysite svarbiausią Ameriką pakeisiantį dalyką – mes nugalėsime vėžį“, jo šalininkai šį pareiškimą pasitiko audringomis ovacijomis, o oponentai – skepticizmo pliūpsniu. Vis dėlto šį pareiškimą vertinti vien kaip politinį veiksmą vargu ar galima, nes ši liga, be jokios abejonės, yra ta, kurią J. Bidenas vertina ne tik kaip žmonijos, bet ir kaip asmeninį priešą: prieš ketverius metus vėžys pražudė jo sūnų. Todėl galima neabejoti, kad jam tapus JAV prezidentu finansavimas moksliniams šios srities tyrimams tikrai augtų.

Vis dėlto atsakyti, ar etiška politikams dalyti tokius pažadus, nėra paprasta – juk kalbame apie ligos, kuri turi daugiau kaip šimtą porūšių, išgydymą. Be to, rinkėjai, ypač demokratų, akcentuoja dvi problemas: klimato kaitos ir sveikatos. Todėl logiška, kad kandidatas žada rinkėjams, jog koncentruos jėgas šioms problemoms spręsti, ir kartu vienija amerikiečius, kad šie sutiktų su didesniu šių sričių finansavimu. Tai ir gali nulemti proveržį, nes, kaip teigia amerikiečių leidinys „National Review“, šiandien sunku pasakyti, kodėl panacėjos nuo visų vėžio formų nėra: ar išrinktas prastas prezidentas ir šiai problemai spręsti skiriama nepakankamai lėšų, ar bent kol kas mokslas nėra pajėgus šios problemos išspręsti. Pirmiausia todėl, kad vėžys – komplikuota, daugybę atšakų turinti liga, jos taikinys vis kinta. „Vėžio ląstelės auga ir dalijasi neįtikėtinu tempu, tai sukelia stresą ir pažeidžia jų DNR. Taip vyksta sparti vėžio evoliucija, tad šiandien gydomas vėžys gali skirtis nuo to, kurį reikės gydyti po kelių savaičių ar mėnesių. Šiandienė medicina leidžia prognozuoti vėžinių ląstelių evoliuciją ir nuspėti pokyčius dar prieš jiems įvykstant, tačiau, kad ir kaip ten būtų, judantį taikinį parblokšti daug sunkiau nei stovintį vietoje“, – rašoma „National Review“.

„Los Angeles Times“ J. Bideno pažadą vadina „lengva politika“ ir taip pat teigia, kad vėžys mutuoja skirtingai, o skirtingos mutacijos ne visada sureaguoja į tuos pačius vaistus, todėl geriausia terapija vieno ligonio limfomai nebūtinai suveiks gydant kitą ligonį. Šiai nuomonei pritaria Sloano ir Ketteringo memorialiniam vėžio centrui Niujorke vadovaujantis onkologas dr. Philipas Kantoffas: „Negalima taip užtikrintai žadėti, kad po penkerių metų išgydysi vėžį, nes vėžys – tai daugybė skirtingų ligų.“ Vis dėlto čia reikėtų prisiminti vištos ir kiaušinio dėsnį: ką gali žinoti, gal padidinus finansavimą moksliniams tyrimams paaiškės, kad sprendimas jau egzistuoja, tik mes neskyrėme pakankamai dėmesio, kad jį rastume?

Optimizmui pagrindo suteikia į kovą pakilę imunologai

Žvelgiant į problemą kiek optimistiškiau, sunku nepastebėti pagrindinės revoliucinės tendencijos vėžio gydymo srityje. Tai toksiškąją ir ligonį tiek fiziškai, tiek emociškai luošinančią chemoterapiją keičianti imunoterapija, kai kovai su vėžiu įkinkoma ligonio imuninė sistema.

„The Atlantic“ rašo, kad tokie vaistai, kaip jau pagarsėjęs medikamentas „Keytruda“, įrodė, kad įmanoma išgydyti ir tuos ligonius, kuriems nepadeda nei chemoterapija, nei švitinimas. „Keytruda“ gali įveikti dramatišką metastazuojantį plaučių vėžį. Turbūt garsiausias imunoterapiją išbandęs ligonis Amerikoje yra buvęs šalies prezidentas Jimmy Carteris: jam 2015-aisiais buvo diagnozuota metastazinė į smegenis išplitusi melanoma, taigi, gyventi buvo likę mažiau nei metai. Šiandien J. Carteris yra gyvas ir sveikas.

Sinajaus kalno medicinos mokyklos Imunologijos instituto vadovė dr. Miriam Merad tiki, kad netolimoje ateityje daugiau kaip pusė vėžiu sergančių ligonių bus gydomi pasitelkiant imunoterapiją.

Antiretrovirusinis gydymas ilgą laiką pirmavo ŽIV gydymo srityje ir pakeitė milijonų žmonių likimus, tačiau šiandienis medicinos tikslas – sukurti efektyvų gydymą iki 2020-ųjų, kai bus minimas ŽIV penkiasdešimtmetis.

Kitas imunine sistema paremtas ir revoliuciją žadantis gydymo metodas yra dar ankstyvos stadijos CAR-T ląstelių terapija, kai specialia technologija modifikuojama ląstelė ima naikinti vėžines ląsteles. Carnegie ir Mellono universiteto profesorė Elizabeth Wayne šią medicinos technologiją lygina su pėdsekyste: „Pėdsekiui šuniui duodama užuosti tam tikrą kvapą, o tuomet paliepiama rasti taikinį. T ląstelėms taip pat duodama užuosti vėžio kvapą ir jos pasiunčiamos kovoti.“

Šio metodo minusas, anot „The Atlantic“, yra brangumas ir laikas – gydymas gali užtrukti, nes ligonio ląstelės turi būti surinktos, laboratorijoje padaugintos ir specialiomis technologijomis pakeistos. Tai gali trukti nuo keturių iki šešių savaičių – daugiau nei kai kuriems ligoniams duota. Deja, kol kas vienų ligonių T ląstelės negali būti panaudotos kitų ligonių augliams naikinti, todėl tai šio metodo kainą daro milžinišką. Tačiau mokslininkai šiuo metu sprendžia šią problemą, ir jei įvyks lūžis, tai gali tapti rimtu žingsniu, padėsiančiu tesėti
J. Bideno pažadą.

Į vaisto paieškas įkinkyti visi – nuo pelių iki dramblių

Kovai su vėžiu, kaip rašo „The New York Times“, šiandien pasitelkiami milijonai ligai žudyti užprogramuotų bakterijų. Eksperimentas laboratorijoje su pelėmis įrodė, kad tokios bakterijos gali išgydyti vėžį. Ir nors sėkmė su laboratorinėmis pelėmis dar nereiškia, kad gydymas bus efektyvus ir žmonėms, Masačusetso bendrosios ligoninės Bostone imunologas Michaelas Douganas tiki, kad užprogramuotų bakterijų metodas turi daug potencialo, o Kolumbijos universiteto Niujorke imunologas Nicholas Arpaia pastebi, kad, nužudžius vieną pelės auglį, trauktis pradėjo ir kiti, todėl yra galimybė, kad bakterijos padeda imuninei sistemai atpažinti kitas vėžines ląsteles.

Užprogramuotų bakterijų technologiją plėtojanti bendrovė „GenCirq“ tikisi išgydyti kai kurių formų metastazuojantį vėžį ir sukurti vaistus, galinčius tai padaryti taip pat sėkmingai, kaip pavyko eksperimentuojant su pelėmis. Anot Masačusetso technologijos instituto biologo Timo Lu, šis eksperimentas įrodė, kaip toli yra pažengusi sintetinė biologija.

Kitą įdomų vėžio gydymo posūkį aprašo „ABC News“. Knygos „Superlatives: The Biology of Extremes“ autorių Matthew LaPlante’ą visada stebino itin retai vėžiu sergantys drambliai, nors jų ląstelės dėl milžiniško šių gyvūnų dydžio labai greitai dalijasi. „Ilgą laiką buvo spėliojama, kodėl drambliai neserga vėžiu, juk kaskart, ląstelei pasidalijus, esama rizikos, kad ji mutuos į vėžinę, – rašo „ABC News“. – Dramblio embrionui išaugti iki sunkiasvorio gyvūno reikia daugybės tokių pasidalijimų, todėl ląstelių mutacijos tikimybė turėtų būti itin didelė. Tačiau drambliai turi geną, dėl kurio mutavusios ląstelės susinaikina.“ Įkvėpti dramblių, Jutos universiteto mokslininkai ėmė tirti šią kovos su vėžiu techniką ir ieškoti būdų, kaip ją pritaikyti žmonėms.

Pažadas išgydyti nepakankamas, jei dozė kainuoja 2,1 mln. JAV dolerių

Be vėžio, esama ir daugybės kitų ligų, į kurių gydymą technologijos ir medicina leidžia žvelgti optimistiškai. Tačiau vien pažado išgydyti ligas neužtenka. Bent kol kas į ateitį galima žvelgti optimistiškai, nes genų terapija gali išgydyti ne tik daugelį vėžinių ligų, bet ir tuziną kitų ligų, kurios dar visai neseniai buvo laikomos neįveikiamomis: retus medžiagų apykaitos sutrikimus, pjautuvinę anemiją, hemofiliją, Parkinsono ligą ir t. t. Tačiau turime matyti ir tokio gydymo kainą: bent kol kas ji išgąsdintų ne tik 99 proc. Lietuvos gyventojų, bet ir 80 proc. amerikiečių.

Apie tai rašo ir „Bloomberg“: teigia, kad genų terapijos efektyvumui įvertinti prireiks laiko, nes kol kas šis gydymo metodas yra labai naujas. Bet didžiausias jo minusas – kaina. Pavyzdžiui, „Zolgensma“ yra brangiausias JAV patvirtintas vaistas – jo vienkartinės dozės kaina siekia… 2,1 mln. JAV dolerių.

Kai vis daugiau ligų taps pagydomos, bet Lietuvoje nuo sunkiausių ligų galės gydytis tik tas 1 proc., tarp kurių bus tie patys nekilnojamojo turto magnatai ir valdžioje dominuojantys prokremliški oligarchai, tai bus tik mūsų pačių bailumo ir apsileidimo padarinys. Ir to įveikti joks J. Bidenas ir jo investicijos į mokslą negalės – šią mūsų žmones žudančią pilietinio abejingumo ligą įveikti galime tik patys.

„Nors genų terapija siūlo išskirtines galimybes ligoniams, šių vaistų kūrėjai siekia, kad jų investicijos į ilgalaikius tyrimus atsipirktų“, – sako „Goldman Sachs“ analitikė Salveen Richter. Tyrėjai ir gydytojai nori išgydyti ligas, gadinančias gyvenimą daugybei žmonių, tačiau farmacijos industrija suinteresuota gaminti tai, ką galima parduoti ir kas atsiperka. Todėl kai susiduri su vaistu, kurio dozė kainuoja 2,1 mln. JAV dolerių, belieka pripažinti, jog bendrovės „Novartis“ atstovų teiginiai, kad reali vaistų kaina, įvertinus investicijas į tyrimus, turėtų būti dvigubai didesnė, tai neguodžia, net jei ir egzistuoja nuostabus vaistus, skirtam vaikams iki dvejų metų, sergantiems genetine liga, kuri veda prie stuburo ir kitų raumenų atrofijos, dėl kurios gali sutrikti net rijimo funkcija, išgydyti. Nors gydymui, kuris duoda itin teigiamų rezultatų, užtenka ir vienos dozės, 99,9 proc. pasaulio žmonių šiandien tokio gydymo nesulauktų vien dėl jo kainos.

Taigi, kai diskutuojama apie tai, ar J. Bideno pažadas realus, reikėtų kalbėti ir apie tai, ar jis žmonijai bus įperkamas. Nes, atrodytų, atsiranda vis daugiau vaistų, kurie skamba kaip stebuklas ligoniams ir jų artimiesiems, pavyzdžiui, tam tikros rūšies aklumą galintis išgydyti „Spark Therapeutics Inc.“ medikamentas „Luxturna“: dozė vienai akiai kainuoja 425 tūkst. JAV dolerių. Kai žvelgi į šią kainą, suvoki, kad ją sumokėti be valstybės pagalbos galės tik nedaugelis, o ką jau kalbėti apie tai, kad nors tai skamba žiauriai, tikriausiai daugeliui tektų rinktis, kuria akimi matyti, nes kaina už abiejų akių išgydymą tampa neįkandama net ir daugeliui pačių turtingiausių valstybių.

Iš pradžių įveikime Alzheimerį, o tada įveiksime ir kainas

Galima suprasti brangiai kainuojančius tyrimus atliekančias bendroves, kurios siekia susigrąžinti investuotas lėšas, todėl savo inovatyvius gydymo būdus įkainoja penkiais ar šešiais nuliais, tačiau teigia, kad dalis šių pinigų vėl nukreipiama moksliniams tyrimams. Čia tikrai yra nemažai tiesos, todėl jei J. Bideno dėka į tyrimus bus investuojami milijardai, tai gali mažinti privačių investicijų įtaką ir spartinti kainų mažėjimą. Tai būtų gera žinia, nors reikėtų sutikti ir su ta mintimi, kad iš pradžių reikia rasti, kaip įveikti ligą, o vėliau bus galima ieškoti priešnuodžių nuo gydymo kainos.

O matant, kaip evoliucionuoja medicina, galima tik džiaugtis, kad daugėja ligų, kurios, neseniai buvusios neišgydomos, jau tampa išgydomos. Kaip rašo „Reader’s Digest“, mokslo taikiklyje atsidūrė visas pluoštas ligų, viena jų – ir senstančios žmonijos viena didžiausių grėsmių – Alzheimerio liga. Ne pelno siekiančios Niujorke įsikūrusios organizacijos ADDF (Alzheimer’s Drug Discovery Foundation) vyriausiasis tyrėjas ir vadovas Howardas M. Fillitas džiūgauja, kad „per visus 40 metų patirties dirbant su Alzheimerio ligos tyrimais dar niekada nebuvau nusiteikęs taip optimistiškai. Efektyvesnis gydymas, geresnė diagnostika ir solidesnis mokslinis supratimas nulėmė, kad Alzheimerio ligonių ateitis atrodo šviesi. Štai cholesterolio rodiklis signalizuoja apie galimas širdies ligas, o mūsų tikslas – sukurti pigų paprastą kraujo testą, kuris aptiktų ankstyvos stadijos ligą, dar nepasireiškusią simptomais.“ Be to, kaip skelbia „Medical News Today“, mokslininkai ištyrė, kad nilvadipinas, vaistas nuo hipertenzijos, padidindamas kraujo srautus į smegenis, gali pagelbėti ir Alzheimerio ligoniams. Tai įrodė tyrimas, kai 44 ligoniams šis vaistas sulėtino ligos progresavimą.

Medicinos techno­logijos išties teikia vilties ir leidžia į ateitį žvelgti drąsiau. Pavyzdžiui, nesun­kiai išgy­doma, anot Klivlando klinikos Pediatrinės epilep­sijos skyriaus vedėjo Ajay Guptos, taps vaikus ir jaunus žmones kankinanti epilepsija, nebe mirties nuosprendžiu taps ir insultas, kuris JAV smogia kas 40 sekundžių, optimistiškai atrodo ir cistinės fibrozės gydymo ateitis.

Ar vėžys bus pagydomas Lietuvoje, lems ne tik J. Bidenas

Tokioms kisti gebančioms ligoms kaip žmonijos prakeiksmu virtęs vėžys ar mutuoti gebantis ŽIV reikia daugiau laiko naujų tyrimų rezultatams įvertinti, tad galvoti apie itin greitą ir stebuklingą gydymo būdą būtų naivu, tačiau šiandien matoma ir jaučiama medicinos pažanga leidžia žvelgti optimistiškai ir tikėti, kad kraupios diagnozės po 10 ar po 15 metų daugumai iš mūsų reikš ne mirties nuosprendį, bet kontroliuojamą ir pagydomą ligą. Vienintelė problema, kuri išliks, – kainos. Jų mažėjimas užtruks kelis dešimtmečius. Tad nors J. Bidenas ir teisus, kad dauguma vėžinių ligų bus išgydoma jau artimiausiu metu, ar šiuo mokslo progresu galės pasinaudoti JAV ir tuo labiau Lietuvos žmonės, priklausys ne tik nuo to, ar J. Bidenas laimės JAV prezidento rinkimus ir nukreips milijardines investicijas į mokslinius tyrimus bei naujų pažangių vaistų ir gydymo metodų atsiradimą, bet ir nuo to, ar Lietuvos valstybė bus pajėgi finansuoti itin brangiai kainuojantį, bet veiksmingą vėžio, cerebrinio paralyžiaus, aklumo, Alzheimerio ir kitų ligų gydymą.

Todėl kai kartais, tiksliau – gana dažnai, mūsų redakcijos klausia, kodėl mes taip nuosekliai kaunamės su neskaidria įtaka, visuomenės sąskaita tunkančiais oligarchais, nekilnojamojo turto magnatais, korupcijos tinklais ar klanais politikoje, versle, teisėtvarkos sistemoje ir žiniasklaidoje, mūsų atsakymas dažnai būna nors ir aiškus, bet lengvai ignoruojamas. Tačiau šiame straipsnyje galime jį išversti į kalbą, kurią supras visi ir kurią ignoruoti bus sunkiau. Mūsų redakcija kaunasi už skaidrią Lietuvą. Pavyzdžiui, kai aprašome nekilnojamojo turto sektoriuje veikiančią sistemą, leidžiančią visuomenės sąskaita valdžiai artimiems magnatams uždirbti dešimtis milijonų eurų, tam raginame priešintis ne todėl, kad mums pavydu, jog kažkas galės turėti šimtą ferarių, ar gaila pinigų – bala jų nematė, tiesiog matome tuos žmones, kurie mirs nuo vėžio ar liks akli, vaikus, kurie liks paralyžiuoti, nes valstybės ižde tam nebus lėšų.