Ar naujas senas JAV prezidentas vėl pakeis pasaulį? 2020 m. gegužės 28 d. Arūnas SPRAUNIUS
Artėja bene svarbiausio pasaulyje – JAV – prezidento rinkimai. Daugelis žmonių prieš ankstesnius rinkimus netikėjo, kad juos gali laimėti Donaldas Trumpas, ir niekas tikrai nesitikėjo, kad jo valdymas gali būti toks, švelniai tariant, turiningas.
Tad ne veltui žvelgiant į ateitį net ir COVID-19 pandemijos fone kaip vienas svarbiausių 2020-ųjų įvykių išryškėja JAV prezidento rinkimai, mat jie ir vėl gali pakeisti pasaulį. Vis dėlto, sprendžiant iš solidžiausios Vakarų žiniasklaidos, bent kol kas nėra aišku, nei kas juos laimės, nei ko po šių rinkimų tikėtis žmonijai.
D. Trumpas: „Visi nori manęs, o demokratai neturi tinkamo kandidato…“
2018 m. liepos 17 d. D. Trumpas interviu „The Daily Mail“ pirmą kartą pareiškė, kad 2020-ųjų rinkimuose yra nusiteikęs siekti antros prezidentavimo kadencijos. Esą visi to nori, o demokratai neturi tinkamo kandidato, taigi – ir šansų jį įveikti. Dėl to būtų galima ginčytis, tačiau akivaizdu, kad D. Trumpas šiandien kontroliuoja padėtį, ir dėl COVID-19 pandemijos, kaip ir kitų valstybių politiniai lyderiai, turi galimybę dominuoti vidaus politikoje, o jei prireiks – net nukelti rinkimus. Apie tai užsiminė vienintelis jo konkurentas likęs demokratas ir buvęs viceprezidentas Baracko Obamos administracijoje Joe Bidenas. Vis dėlto šių metų balandžio 28 d. JAV prezidentas spaudos konferencijoje pareiškė niekada negalvojęs keisti rinkimų datos, esą tam nėra jokio reikalo. Taigi, jei D. Trumpas nepersigalvos, rinkimai įvyks, kaip planuota, – lapkričio 3-iąją.
Ir nors balandžio 15 d. paskelbtose „Pew Research Center“ apklausose J. Bidenas D. Trumpą lenkė apie 6 proc., bent kol kas spręsti, kas yra rinkimų favoritas, labai sunku. Visų pirma, ir praėjusiuose rinkimuose demokratų kandidatė Hillary Clinton gavo daugiau balsų, tačiau rinkimus pralaimėjo, nes ne rinkėjų skaičius lemia JAV rinkimų rezultatus, o jų išrinktų rinkikų. Taip pat pabrėžtina, kad respublikonų rinkėjai dažnu atveju į rinkimus atžygiuoja darnesnėmis gretomis. Bet svarbiausia tai, kad pareigas einantis prezidentas turi galią priimti ryžtingus sprendimus, galinčius koreguoti visuomenės nuotaikas, todėl tiems, kurie nori, kad J. Bidenas laimėtų, reikėtų labai pasistengti, kad atotrūkis tarp kandidatų artėjant rinkimams išaugtų.
Ekspertai: tradicinę rinkimų kampaniją galima pamiršti
Nemažos dalies politikos ekspertų nuomone, jau akivaizdu, kad tradicinę rinkimų kampaniją šiemet bus galima pamiršti. COVID-19 pandemija rinkimų kampaniją koreguoja nenumaldomai. JAV pramonės gamybos smukimas šių metų pirmą ketvirtį buvo didžiausias pastarąjį dešimtmetį. Balandžio 30 d. dėl pašalpų besikreipusių amerikiečių buvo 30,3 milijono. Vartojimas, kuriam tenka maždaug pusė JAV bendrojo vidaus produkto (BVP), smuko beveik 8 proc. – daugiausia per 40 metų. „The Wall Street Journal“ cituoti ekspertai prognozuoja dar prastesnius laikus.
Esant tokiai aplinkai, galima sutikti su ekspertų nuomone, kad tradicinės politinės kampanijos, kai politikai stengiasi įtikinti savo idėjų gyvybingumu, gali nebūti, nes vyraujant depresyvioms nuotaikoms, susijusioms su ekonomikos ateitimi, visos diskusijos ir vizijos virs viena: myliu šį kandidatą ir juo tikiu arba jo nekenčiu ir geriau jau jis nudvėstų. O toks kontekstas, tikėtina, naudingesnis D. Trumpui, mat jo visa politinė karjera paremta greičiau lozungais nei aiškiomis vizijomis. Tad jam rinkimų kampanija, kurioje reikės kalbėti ne apie konkrečias problemas ar vizijas, o įtikinėti, kad jis geriausiai pasirūpins Amerika, yra daug palankesnė.
JAV rinkimai be rankų paspaudimų, bet su tviterio paskyra
Yra ir kita medalio pusė, kurios įtaką įvertinti daug sunkiau. Koronavirusas lemtingai koreguos ir prezidento rinkimų kampanijos stilių. Tradiciškai į rinkimų ralį fermeriai vykdavo kaip į mugę su prekėmis, skirtomis parduoti, ir dukterimis nuotakomis. Renginių organizatoriai stengėsi publiką linksminti – nuo to priklausė balsavimo rezultatas. George’as Washingtonas 1758 m. išlošė rinkimus į Virdžinijos valstijos įstatymų leidimo asamblėją ir dėl to kaip koks bebras į rinkimų apylinkę pristatė 160 galonų (galonas – apie 4 litrus) įvairaus alkoholio, o jo konkurentas tesukrapštė galoną.
Tikėtina, kad nebus ir itin populiarios atrakcijos – galimybės paspausti ranką kandidatui. COVID-19 tai eliminavo. Šie laikai pridėjo dar asmenukės su kandidatu galimybę, bet ir tai jau nebeįmanoma. O juk būtent D. Trumpas minioje jaučiasi kaip žuvis vandenyje ir geba puikiai ja manipuliuoti. Bandymai kopijuoti prezidento diskusijų technologijas nepavyksta niekam, nors netrūko mėginančiųjų pravardžiuoti priešininkus ar tviteryje tiražuoti skambius pareiškimus. D. Trumpo negalima suvaidinti – juo reikia būti.
Taigi, tradicijų neliko, mitingus pakeitė virtuali komunikacija, o rankų paspaudimą – patiktukai tviteryje. Ir tai D. Trumpui labai tinka, bet ne visiems jo šalininkams. Demokratų elektoratas šia prasme mobilesnis, todėl jie tikisi rinkėjų aktyvumo pagal 2018-ųjų tarpinių rinkimų pavyzdį, kai rinkėjų atvyko gausiausiai per pastaruosius 40 metų ir partija pelnė reikšmingą daugumą Kongreso Atstovų rūmuose. Juokaujant galima daryti prielaidą, kad šie rinkimai bus dar labiau paveikti socialinių tinklų, o tai teoriškai turėtų džiuginti demokratus, bet jei prisimintume Kremliaus trolius, situacija gali tapti sudėtingesnė, nei šiandien atrodo, nes JAV prezidento rinkimuose Rusijos troliai tradiciškai demonstruoja aktyvumo stebuklus.