Rinkimai 2020

A. Tapinas ir S. Malinauskas turėtų ne reklamuoti V. Uspaskichą ir S. Skvernelį, o tapti lyderiais, kurie stoja ginti Lietuvos demokratijos 2020 m. spalio 9 d. Straipsnis skirtas patriotams ir pažangiems Lietuvos žurnalistams

Jei po pirmojo ir ypač po antrojo Seimo rinkimų turo ir vėl taps akivaizdu, kad rinkimus laimi su Rusija verslo ryšiais susiję oligarchai, populistai bei kairioji nomenklatūra, kurie per pastaruosius 20 metų net 16 metų yra valdžioje, būtų gerai, kad Lietuvos žiniasklaidos elitas pagaliau rastų jėgų pripažinti, kad be jų tylaus kolaboravimo su šių jėgų naudai veikiančia korupcine Lietuvos žiniasklaidos verslo aplinka tokios sėkmės Kremlius ir kairioji nomenklatūra niekada negalėtų tikėtis.

Būtent todėl labai svarbu, kad tie žurnalistai, kurie šiandien visuomenei asocijuojasi su lyderyste kovojant už skaidrią Lietuvą, tai yra Andrius Tapinas, Birutė Davidonytė, Skirmantas Malinauskas, Indrė Makaraitytė, Dovydas Pancerovas ir keletas kitų, pagaliau atmerktų akis ir pasipriešintų neskaidrioms sistemoms. Taip jie sukurtų prielaidas stiprėti iš tiesų laisvai ir demokratines vertybes bei skaidrumą valstybėje ginančiai žiniasklaidai.

Tačiau kol pažangiausi kolegos apie Lietuvos demokratiją skandinančias sistemas tyli, gali būti, kad ne tik visuomenė, bet ir nemaža dalis politikų bei žurnalistų daugelio sukompromituotų ir korupciją bei Kremlių stiprinančių sistemų veikimo iš tiesų nemato, nes nesuvokia jų veikimo principo. Kaip ir to, kaip šiose sistemose paskęsta žodžio laisvė ir vertybės bei kaip tai sudaro sąlygas dominuoti tokiems su Rusija verslo ryšiais susijusiems oligarchinio tipo veikėjams kaip Viktoras Uspaskichas ir Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos žurnalistai kapituliuoja prieš Kremliaus trolių destrukcinę galią

Nors tai nėra lengva, pabandysiu kuo aiškiau perteikti, kaip ydingai veikiančios sistemos tampa vėžiu, žudančiu mūsų demokratiją. Pradėsiu nuo pastaraisiais metais milžinišką įtaką įgijusių Kremliaus trolių, siaučiančių naujienų portalų komentarų skiltyse. Šie troliai daro įtaką ne tik politikai ar žiniasklaidos verslo aplinkai, bet ir visai visuomenei.

Jų įtaką politikai identifikuoti nėra sunku. Užtenka poros valandų, kad identifikuotum, jog didelė dalis tikslingai skleidžiamų neigiamų įtaigų, koduojant tam tikras nuostatas, kurios gali paveikti rinkėjų valią, yra nukreipta prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio partijas. Matyt, todėl, kad šios jėgos kelia didžiausią pavojų Kremliaus įtakai. Tad kai žvelgiame į sociologinių apklausų lenteles, galima matyti, kad pirmauja su Rusija verslo ryšiais susiję oligarchai, buvę komunistai ar komjaunuoliai, ir beveik niekada nepirmauja politikai, susiję su TS-LKD. Tai – puikaus trolių darbo, skleidžiant Vladimirui Putinui naudingas įtaigas, esą didesnio blogio už konservatorius ir jų sąrašo lyderę Ingridą Šimonytę šioje žemėje nėra, rezultatas. O jei žinomi žurnalistai, tokie kaip A. Tapinas ar S. Malinauskais, ir visi kiti kolegos apsimeta, kad nei Kremliaus trolių įtaigų, nei pačių trolių nemato, tai sudaro sąlygas Kremliaus struktūroms tapti dominuojančia propagandine galia, turinčia didžiausią įtaką rinkimuose, ir diegti visuomenei nuostatas, naudingas R. Karbauskio, V. Uspaskicho ir jų sąjungininkų pergalei rinkimuose. O jei tai lemia rinkimų baigtį su Rusija verslo ryšiais susijusių oligarchų naudai, tai turi didelę įtaką ir visos visuomenės bei valstybės raidai.

Be to, trolių įtaigos daro milžinišką neigiamą įtaką visuomenės dvasinei ir psichologinei būsenai. Tai ir vėl skaldo visuomenę bei, manau, kelia pavojų mūsų valstybės nacionaliniam saugumui, nes tikriausiai akivaizdu, kad kuo labiau sukiršinta visuomenė, tuo lengviau šiuo konfliktu gali pasinaudoti nedraugiškos išorės jėgos, visų pirma Rusija.

Vis dėlto, kai kalbame apie trolius ir žiniasklaidą, svarbu suvokti, kad trolių invazija ne tik padeda rinkimus laimėti Rusijos įtaką simbolizuojantiems politikams ir destruktyviai veikia visuomenę, bet ir, manyčiau, Rusijos ir jos bičiulių naudai iškraipo verslo aplinką žiniasklaidoje. Tie naujienų portalai, kurie akivaizdžiai ir masiškai įsileidžia Kremliaus trolių komentarus, tokie kaip delfi.lt, įgyja konkurencinį pranašumą prieš tuos portalus, kurie bent jau riboja anoniminių komentarų skelbimą, tokius kaip 15min.lt. Tad trolius įsileidžiantys portalai, tikėtina, ne tik generuoja gerokai didesnį paspaudimų skaičių, bet ir augina vartotojų portale praleisto laiko rodiklius, o tai iš reklamdavių leidžia surinkti gerokai didesnes pajamas už reklamą. Taigi, kai kolegos tyli apie trolių įtaką Lietuvos informacinei erdvei, taip sudaro sąlygas ekonomiškai stiprinti tuos, kurie prisideda prie Kremliaus trolių invazijos, ir silpnėti tiems, kurie demonstruoja bent jau minimalias pastangas elgtis vadovaujantis vakarietiškos demokratinės žiniasklaidos vertybėmis bei mažinti trolių įtakos sklaidą.

Todėl nereikia stebėtis, kad šiandien susidaro įspūdis, kad 15min.lt išgyvena tam tikrą ekonominį nuosmukį, o delfi.lt  klesti. Manau, kad tai yra logiškas trolių įtakos žiniasklaidos verslui rezultatas. To padarinys, manyčiau, yra ir 15min.lt paliekantys žurnalistai Birutė Davidonyte bei Dovydas Pancerovas. Jų pasitraukimas, susijęs su tam tikrais šio naujienų portalo vadovybės veiksmais, sukėlė milžinišką Lietuvos žurnalistų elito pasipiktinimą, aimanas ir dejones, o S. Malinauską paskatino žengti pažangų ir gerbtiną žingsnį – pasiūlyti kolegoms kurti turinį jutube ir pažadėti skirti jiems dalį per platformą „Patreon“ gaunamos rėmėjų paramos. Tai skamba šauniai, bet kai įsigilini, supranti, kad portalo vadovybės veiksmai ir šių žurnalistų pasitraukimas susiję visų pirma su neskaidria žiniasklaidos verslo aplinka, kurioje 15min.lt bandė elgtis padoriau, tačiau rinkos nebuvo įvertintas ir negavo daugiau reklamos užsakymų bei pajamų – atvirkščiai, tikėtina, kad, palyginti su delfi.lt, nemažai jų prarado, nes, žurnalistams tylint apie trolių keliamą pavojų Lietuvai ir visuomenei, Vakarų verslas, perkantis reklamą, nekreipia dėmesio į tai, kad dalis paspaudimų ir praleisto laiko yra generuojama Kremliaus trolių. Na, o R.Karbauskio dominiuojama valdžia, kaip ir oligarchinės grupės yra suinteresuotos didinti reklamos užsakymus būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios padeda užtrolinti demokratines jėgas ir demokratiją.

Tad jei S. Malinauskas ignoruoja Kremliaus trolių veiklą ir konkurencinės aplinkos Lietuvos žiniasklaidos rinkoje iškraipymą, jei neragina priešintis jų destrukcinei galiai, o Vakarų verslo neragina nesireklamuoti tuose portaluose, kurie tapo V. Putino srutų vartais į Lietuvos visuomenę, vadinasi, Skirmantas net nesikauna su pagrindine priežastimi, kuri bandžiusiam atsakingiau veikti portalui 15min.lt, tikėtina, sukėlė tam tikrų papildomų ekonominių iššūkių ir privertė elgtis agresyviau, mažiau kreipti dėmesį į vertybes, nes tiesiog reikia išgyventi. Šiame kontekste rūpinimasis iš 15min.lt išėjusiais kolegomis panašesnis į gana gražią savireklamą nei į realų rūpinimąsi tuo, kad susiformuotų informacinė erdvė ir žiniasklaidos verslo aplinka, kurioje žurnalistai galėtų jaustis saugūs ir ginti visuomenę bei valstybę, o ne apsimetinėti, kad nemato nei trolių, nei modeliuojamų rinkimų, nei Kremliaus verslo įtakos.

Deja, šiandien vis dar gyvename informacinėje erdvėje, kurioje net ir drąsiausi, šmaikščiausi bei pažangiausi kolegos sugeba kritikuoti 15min.lt vadovybę, bet tų, kurie įsileidžia ir finansuoja Kremliaus trolius, kritikuoti ar pamatyti nedrįsta. Kaip jau suprantate, tai ir skandina Lietuvos demokratiją bei laisvę Kremliaus trolių mėšle, kuris į valdžią iškelia visokius karbauskius ir uspaskichus.

Mirtinas finansinis ir propagandinis Maskvos presas laisvai žiniasklaidai

Trolių destrukcinė įtaka visuomenei, demokratijai ir skaidriam verslui yra milžiniška. Bet kaip pasiekiama tokia vertybinė degradacija, kai susidaro įspūdis, kad net itin drąsūs žurnalistai nebeturi valios tam priešintis, o tokios žiniasklaidos priemonės kaip 15min.lt, kurios pabandė trolius riboti, ne klesti, o yra priverstos optimizuotis?

Didžiausia galia, kaip tikriausiai visi suprantame, yra pinigai. Į Lietuvos žiniasklaidą jie plūsta iš trijų pagrindinių šaltinių. Visų pirma, iš Vakarų verslo – šis dabartinėje vertybinėje aplinkoje be problemų finansuoja tuos, kurie galingiausi, net jei tai reiškia, kad finansuoja V. Putino invaziją. Nemažą dalį reklamos sudaro valdžios ir nuo valdžios priklausomų sektorių reklama. O tikslingiausiai pinigus į reklamą ir kitais būdais į įtakos darymą žiniasklaidai investuoja su Rusija susijusios verslo struktūros.

Vakarų verslas, užsakydamas daug reklamos, dažniausiai papildomai prašo, kad žiniasklaida ant jų nepiltų purvo ar pakalbintų generalinį direktorių bei kitus bendrovės vadovus, o su Rusija susijusios verslo grupės, investuodamos į žiniasklaidą, kelia ir daugiau papildomų sąlygų. Jos siekia savo finansinę įtaką išnaudoti tam, kad išstumtų žiniasklaidą, keliančią pavojų V. Putino įtakai, o sustiprintų tą, kuri veikia išvien su Kremliaus troliais. Apie tai ne kartą rašėme žurnale – pateikėme nemažai faktais pagrįstų pavyzdžių, todėl čia priminsiu tik patį įspūdingiausią. Mums įkūrus žurnalą „Valstybė“ ir viešai deklaravus, kad mūsų pagrindinis tikslas – kautis už Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir su tokiais itin pavojingais Rusijos koncernais kaip „Gazprom“ bei „Inter RAO“, kad ir kaip šokiruojančiai tai skamba, bet būtent su „Inter RAO Lietuva“ tiesiogiai susijusi bendrovė sukūrė mums konkurentą, žurnalą „IQ“, kurio misija, manau, buvo labai paprasta: visų pirma, trukdyti mums vienyti Lietuvą kovai su „Gazprom“ bei „Inter RAO“, o kartu – ir su V. Putino realizuojamos Astravo atominės elektrinės invazija. Tuo pat metu iškraipyti konkurencinę aplinką žiniasklaidoje, ypač žurnalų versle, taip, kad nenuostolingai veikti būtų neįmanoma. Na, kad mūsų žurnalas, įkurtas kautis su „Inter RAO“, būtų pasmerktas žlugti.

Beje, visai nesiekiame susireikšminti, nes panašiai Rusija veikia daugelyje valstybių, kuriose žurnalistai tyli apie Kremliui lojalių struktūrų vykdomus demokratinių jėgų žiniasklaidoje valymo iš rinkos darbus. Tai daryti, kai žurnalistai tyli, o politikai žiniasklaidos bijo, yra labai paprasta. Tiesiog „Inter RAO“ gali dotuoti konkurentų leidybą, finansiškai paremti kitas žiniasklaidos grupes, o šios, gaudamos nemenkai papildomų pajamų, gali dempinguoti reklamos kainas. Taip darydamos nuolatinį ir reikšmingą ekonominį spaudimą.

Negana to, per mūsų žurnalo leidybos metus ne kartą susidūrėme su tuo, kad su Rusija susijusios bendrovės pakankamai atvirai spaudė Vakarų verslą, kad su mūsų redakcija nebendradarbiautų, ir tam naudojo visą pluoštą įtakojimo instrumentų. Viso to tikslas yra vienas – neleisti, kad rinkoje stiprėtų žiniasklaida, kuri telkia visuomenę bei politikus įtvirtinti nepriklausomybę ir priešintis Rusijos įtakos plėtrai.

Taigi, kai Lietuvos žiniasklaidoje „Inter RAO“ ir su kitais Rusijai artimais veikėjais susijusios verslo grupės gali atvirai, nors dažniausiai tai daro per tarpininkus, investuoti į tai, kad iškreiptų žiniasklaidos konkurencinę aplinką, ekonomiškai užsmaugti tuos, kurie priešinasi Maskvai, ir finansiškai sustiprinti tuos, kurie padeda Kremliui, ilgainiui susiformuoja žiniasklaidos verslo aplinka, kurioje daugelis tiesiog išsižioję laukia, kada gaus iš „Inter RAO“ reklamos užsakymų. Na, ir labai stengiasi nesupykdyti šio Kremliaus aštuonkojo, taigi – užmerkia akis prieš jo destrukcinę veiklą iškraipant skaidrią žiniasklaidos verslo aplinką ir žudant demokratines vertybes puoselėjančią žiniasklaidą. Aišku stengdamiesi negalvoti apie tai, jog tai reiškia pagalbą tiesiant kelius V. Putino struktūrų invazijai į Lietuvą.

Tad jei žurnalistai užmerkia akis prieš tai, kad žiniasklaidoje laimi tie, kurie įsileidžia Kremliaus trolius ir susiurbia daugiau „Inter RAO“ bei kitų Rusijos įtakos agentų pinigų, nes bijo tam priešintis, kadangi šias įtakas traktuoja kaip žiniasklaidai išgyventi bei pelnui generuoti būtiną šaltinį, tai suformuoja aplinką, kurioje matyti Kremliaus trolius, jei užmerkiamos akys, net prieš su Rusija tiesiogiai susijusių verslo grupių finansines įtakas, žiniasklaidoje nėra kam. Taigi, Kremliaus bičiulių pinigai nuperka tylą ir formuoja žiniasklaidos aplinką, palankią V. Putino invazijai ir jo sąjungininkų pergalei rinkimuose, o Kremliaus troliai Kremliaus bičiuliams kelius į pergalę išasfaltuoja itin kokybišku purvo, melo ir neapykantos demokratinėms provakarietiškoms jėgoms pripildyta propaganda.

Neslėpsiu: nors per pastaruosius 15 metų teko išklausyti ne tik gundymų imti milijoną ar daugiau eurų ir nebetrukdyti Maskvai, taip pat daugybę net pačių šiurpiausių grasinimų, kad pasitraukčiau, bene sunkiausia nuolat stebėti, kai, atrodytų, padorūs, net galima sakyti, drąsūs žurnalistai ir žurnalistės, deklaruojantys meilę Lietuvai, ne tik pridengia Kremliaus trolius, bet ir Rusijai artimiems verslams investuojant į žiniasklaidą apsimeta, kad tai susiję ne su Rusijos interesais, o, tarkim, su Kremliaus piniguose besimaudančio veikėjo ar jo artimųjų ambicijomis bei užgaidomis. Susitaikymas su šiomis destrukcinėmis galiomis ne tik žudo nepriklausomą vertybinę žiniasklaidą, kuri būtų įgali ginti Lietuvą nuo uspaskichų ir karbauskių, bet ir taip stipriai iškraipo žiniasklaidos verslo aplinką, kad joje išlikti gali tik tos žiniasklaidos priemonės, kurių redakcijos yra prisitaikiusios koegzistuoti su Kremliaus troliais ir Rusijos struktūrų įtaka. Apie tai ir vėl galima netiesiogiai spręsti žvelgiant į tam tikrą nuosmukį dėl neskaidrios ir užtrolintos verslo aplinkos patiriantį 15min.lt, kuriame rubriką, susijusią su žalumu, šiandien remia „Inter RAO“ – tai yra tas koncernas, kuris, tikėtina, iš Rusijos į visą Europą stengsis parduoti kuo daugiau purvinų Kremliaus atominių elektrinių gaminamos elektros. Jei ieškotume paralelių, manau, tokia partnerystė yra panaši į tą, jei rubriką, skirtą Lietuvos partizanams atminti, remtų V. Putino Rusijos imperijai atkurti įsteigtas fondas.

Tačiau teisti 15min.lt negalima, nes vertybinėje aplinkoje, kurioje visi apie trolius ir Rusijos finansų įtaką per reklamą bei kitaip nuožmiai tyli, o laimi tie, kurie tiek trolius, tiek, tikėtina, ir kitokias įtakas įsileidžia, natūralu, kad norintieji išgyventi priversti žengti vertybių atsisakymo keliu. Todėl visai neseniai pažangiausio Lietuvos naujienų portalo simboliu buvęs 15min.lt priverstas žalumą ir Lietuvos vaikų ateitį už pinigus asocijuoti su Rusijos imperijos ekspansiją simbolizuojančia bendrove „Inter RAO“. Neabejoju, jog jis tai kuo puikiausiai supranta ir tikrai nesidžiaugia, kad yra priverstas skandinti savo deklaruotas vertybes.

Žvelgiant į ateitį, galima prognozuoti, kad jei ir toliau Lietuvos žurnalistikos elitas apie trolių, Kremliaus ir oligarchų pinigų įtaką rinkai tylės, tikėtina, kad į 15min.lt grįš ir anoniminiai komentarai. Tai labai nudžiugintų Maskvos bičiulius ir jų partnerius dabartinėje valdžioje, reprezentuojančius kairiąją nomenklatūrą. Kurie irgi pasiraitoję rankoves darbuojasi, kad padėtų dominuoti tai pačiai trolinančiai žiniasklaidai, nes kol ši netrukdomai dominuoja, karbauskiai ir uspaskichai, kai tik to, manyčiau, reikia Maskvai ir kairiajai nomenklatūrai, visada bus rinkimus laiminti galia.

Biudžeto ir azartinių lošimų reklamos pinigai – oligarchams draugiškai ir Kremliaus trolius aptarnaujančiai žiniasklaidai

Visai neseniai A. Tapinas šokiravo ne tik savo sekėjus feisbuke, bet ir mane bei daugelį žmonių, kurie tą informaciją seniai žino, kai paskelbė dar vieną valdančiųjų akiplėšiško godumo faktą. Su Valdemaro Tomaševskio aplinka siejama bendrovė „Rejspa“, kuriai anksčiau vadovavo pats V. Tomaševskis ir kuri leidžia keletą laikraščių lenkų kalba, kaip teigiama, laimi beveik visus viešuosius pirkimus Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Iš Vilniaus rajono savivaldybės „Rejspa“ yra gavusi 3,5 mln. eurų, iš Šalčininkų rajono – 1 mln. eurų. Beje, A. Tapinas ir jo komanda puikiai atskleidė, kaip panaudojant lokalų įtakos tinklą mokesčių mokėtojų pinigai susiurbiami į savo informacinius organus.

Nors šis tomaševskininkų demaskavimas yra labai svarbus, tačiau jei nėra matoma, kad beveik visi analogiški procesai, tik gerokai didesnio masto, vyksta nacionaliniu lygmeniu, šis demaskavimas tėra oro virpinimas. Jis gal ir paskatins kažkiek žmonių ateiti į rinkimus, tad provakarietiškos demokratinės jėgos turės vienu ar dviem mandatais daugiau, tačiau jei kaunamasi ne su visa sistema, o tik su jos mažu tomaševskiniu varžteliu, tai nesutrukdys V. Uspaskichui su R. Karbauskiu bei kairiąja nomenklatūra vėl laimėti rinkimus. Norint tam sutrukdyti, reikėtų informuoti Lietuvos visuomenę, kaip naujienų portalai dalyvavo derybose ir susiderėjo su R. Karbauskio valdžia, kad jiems paliktų azartinių lošimų reklamos milijonus. Apie tai ne kartą rašėme – net paminėjome, kad, mūsų šaltinių duomenimis, su R. Karbauskiu buvo susitikęs ir „Delfi“ generalinis direktorius. Juk visuomenei iš tiesų svarbu žinoti, kas ir kaip daro įtaką žiniasklaidai, tačiau daug svarbiau žinoti, kaip veikiama nacionaliniu, o ne tomaševskiniu lygmeniu.

Gal jau dešimtmetį raginame kolegas susivienyti ir reikalauti, kad būtų viešinamas kiekvienas centas, kuris valdžios sprendimais iš mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos kišenės atitenka žiniasklaidos priemonėms, kad viename portale būtų matyti, kurios žiniasklaidos priemonės ir kiek lėšų gavo, be to, kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti, ar buvo skaidrus konkursas, kiek lėšų buvo skirta, kokių tikslų siekiant šios lėšos buvo skirtos, kokios kokybės ir nepriklausomumo nuo oligarchinių grupių, skaitomumo ar žiūrimumo tyrimais buvo vadovaujamasi išrenkant laimėtoją? Taip pat svarbu žinoti, ar buvo įvertintas Kremliaus trolių įtaką didinant atskirų portalų reitingus?

Tokio skaidrumo trūkumas, manau, labai prisideda prie dabartinės realybės formavimo, kai artėjant rinkimams nemaža dalis informacinės erdvės nusidažė ne tik Kremliaus trolių mėšlu, bet ir V. Uspaskicho partijos reklamomis, už kurias, tikėtina, sumokėta jo partijai karbauskinės valdžios skirtais 1,8 mln. eurų už 2004-aisiais įvykdytą nusikaltimą – juodosios buhalterijos panaudojimu grįstą pergalę Seimo rinkimuose. Tačiau kolegos tyli tiek apie trolius, tiek apie Rusijos verslo įtaką, tiek apie puoselėjamas, švelniai sakant, neskaidrias žiniasklaidos verslo ir valdžios santykių tradicijas. Taip susiformuoja informacinė aplinka, kurioje A. Tapinas ir S. Malinauskas drebina savo gerbėjų, I. Makaraitytė ir LRT tyrimų komanda – LRT televizijos ir naujienų portalo vartotojų smegenis, tačiau nors jų atliekamas darbas iš tiesų vertas, kad sukeltų rimtų diskusijų, o tam tikrais atvejais priverstų ministrus atsistatydinti. Tačiau dominuojančios trolių ir oligarchų veikiamos žiniasklaidos, kuri nukreipia diskusiją į kitus klausimus, pastangomis net ir geriausi tyrimai bei drąsiausi kolegų veiksmai tampa tik informaciniu triukšmu, nedarančiu jokio didesnio spaudimo valdžiai ką nors keisti, o rinkėjams – spaudimo balsuoti už demokratines jėgas, nes troliai be poilsio, todėl bet kuriuo atveju įtaiga, kad konservatoriai, liberalai ir I. Šimonytė daugeliui rinkėjų yra didysis blogis, išlieka galingesnė. Rezultate, nesikaunant su troliais ir korupcine žiniasklaidos verslo aplinka, balsus galima atmušti nuo V. Tomaševskio, bet tada jie migruos pas R. Karbauskį ar Viktorą.

Tai verčia kolegų atvirai klausti, kodėl jie taip kokybiškai kaunasi su blogiu, kuris nenulemia rinkimų, bet visiškai ignoruoja tą, kuris rinkimų rezultatams turi lemiamą galią. Į tai atsakyti nėra lengva. Galiu tik spėlioti. Norint įveikti mano minimas galias, reikėtų stoti ne prieš V. Tomaševskį ar realios įtakos politikoje neturintį Švinių, o prieš realią ir didelę įtaką turinčius bei dideles galias simbolizuojančius R. Karbauskį ir V. Uspaskichą bei jų pergale suinteresuotą kairiąją nomenklatūrą ir V. Putiną. Tuo pat metu stoti ir prieš galingiausias žiniasklaidos priemones, kurios yra laidžios Kremliaus troliams, skęsta karbauskių bei uspaskichų reklamose, naudingai šioms jėgoms formuoja priešrinkiminę aplinką ir šiandien manau yra geriausiai reprezentuojamos portalo delfi.lt bei „MG Baltic“ televizijų. Tikriausiai visi suprantame, kad stoti prieš šias galias reikia labai daug drąsos. Tikėtina, kad jos ir trūksta, todėl kolegos ir tyli apie beveik visus pavojingiausius reiškinius, pradedant nuo Kremliaus trolių įsileidimo bei Rusijos atstovų pinigų įtakos ir baigiant karbauskinės valdžios skirstomais pinigais ar azartinių lošimų pinigų nukreipimu portalams ir televizijoms pamaitinti. Puikiai žinau, kad stojant prieš šią galią atsakomųjų smūgių ilgai laukti nereikia. Be to, užsiveria ne tik dalies politikų ir verslininkų durys, bet ir žiniasklaidos, kuri skęsta šiose įtakose ir labiausiai bijo ar tiesiog nekenčia tų, kurie apie šią jų gėdingą priklausomybę, galios ir pelno šaltinį drįsta viešai kalbėti.

A. Tapinas ir S. Malinauskas galėtų įveikti V. Uspaskicho ir R. Karbauskio galią, bet kol kas veikiau ją stiprina

Akivaizdu, kad šiuose rinkimuose Maskva dar kartą stato ant V. Uspaskicho ir jo partijos. Todėl kai A. Tapinas kritikuoja V. Tomaševskį, tačiau tuo pat metu ne tik nesikauna su Viktorui ir Ramūnui palankias trolių įtaigas skleidžiančia žiniasklaida, bet dar ir savo laidose kalbino Ramūną, o šį trečiadienį – ir V. Uspaskichą, tikėtina, kad Andriaus veikla turės teigiamą įtaką demokratinėms jėgoms, bet, deja, minimalią. Juk gąsdinimai V. Tomaševskio aplinkos veikla gal ir gali paskatinti kažkiek žmonių ateiti balsuoti ar dalį lenkų bei rusų tautybės žmonių nuo V. Tomaševksio nusisukti. tačiau jei nesikauni su trolių įtaigomis ir dominavimu internetinėje erdvėje bei neskaidriu V. Uspaskicho finansavimu ar R. Karbauskio „chebros“ dominavimu tam tikrose žiniasklaidos priemonėse prieš šiuos rinkimus, tai labai išaugina galimybę, kad balsai, nubyrėję nuo V. Tomaševskio partijos, atiteks V. Uspaskicho, R. Karbauskio ar kairiųjų partijoms. O trolių įtaigų apsuptyje tikimybė, kad bent dalis šių rinkėjų atsisuks į provakarietiškas demokratines jėgas, yra itin minimali. Tad po visų šių A. Tapino ir Kremliaus trolių kovų konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu bei kitomis provakarietiškomis jėgomis gal ir laimės papildomus porą mandatus, bet tylėjimo dėl trolių ir kitų neskaidrių įtakų į valdžią stumiamam V. Uspaskicho politiniam projektui priaugins 10, o gal ir daugiau mandatų. O būtent tai ir yra gali nulemti rinkimų baigti V.Uspaskicho ir R.Karbauskio naudai.

Pakalbėkime apie S. Malinauską. Nors tikrai gerbiu jo kovą su Šviniumi, turime suprasti, kad jei ir jis nesikauna su Kremliaus troliais, karbauskinės valdžios azartinių lošimų ir mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama trolius aptarnaujančia žiniasklaida, turime labai liūdną vaizdelį. Nes ir dabar net LRT, kažkodėl rašydama apie Saulių Skvernelį, skelbia nuotraukas, kuriose S.Skvernelis žygiuoja su Skirmantu kaip geriausi bičiuliai ir bendražygiai. Manau, jog tai leidžia teigti, kad Skirmanto žvaigždė yra R. Karbauskio partijos sąrašo lyderio ir visos tomaševskinės sistemos boso Sauliaus įvaizdį itin stiprinanti galia. Todėl jei ir po pirmojo turo Skirmantas apsiribos tik šviniais ir nedemaskuos to, kaip buvo modeliuojami rinkimai, kaip yra užvaldyta žiniasklaida ir kokį pavojų tai kelia mūsų žmonių gerovei, jei neatskleis, kodėl tai naudinga oligarchijai ir V. Putinui, bet ne Lietuvos žmonėms, turiu pripažinti, kad nors man labai patinka Skirmanto veikla, ypač pažadas iš jam skiriamų pinigų paremti kolegų, išėjusių iš 15min.lt, kūrybą, manau, kad jis ir pats puikiai supranta, kad kuo aukščiau šiuo metu kyla jo žvaigždė, tuo daugiau mandatų naujame Seime turės su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho R. Karbauskio partija, nes Skirmanto žvaigždė, deja, šiuose rinkimuose yra ir S. Skvernelio sėkmės žvaigždė.

Patikėkite, man nelengva raginti kolegas priešintis žiniasklaidoje dominuojančiai ir mus supančioms neskaidrioms bei V. Putinui naudingoms įtakoms, nes tai darau jau trečią kartą ir dar nė karto man nepavyko. Pirmą kartą tai dariau, kai V. Uspaskichas ropštėsi į Lietuvos politiką 2000-aisiais. Antrą kartą – prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, kai jis su Rolandu Paksu ir buvusia postbrazauskine nomenklatūra sugrįžo į valdžią po milžiniškos Rusijai draugiško verslo Lietuvos žiniasklaidoje realizuotos propagandos kampanijos prieš Visagino atominę elektrinę, kad galėtų atverti kelius į valdžią V. Putino draugams ir Astravo atominės elektrinės statybų pradžiai. Vis dėlto norisi tikėti, kad šį sykį man ir kolegoms iš šių įtakų išsivaduoti pavyks, kad kolegos išdrįs ginti skaidrius rinkimus nuo informacinės erdvės jau sumodeliuoto ir, manau, Rusijai naudingo rezultato, net jei tai reikš, kad reikia išdrįsti kautis su įtakomis, kurios gali būti tokių žiniasklaidos titanų kaip „Delfi“ ir „MG Baltic“ televizijos galios šaltinis. Suprantu, kad bijoti tam priešintis yra natūralu, tačiau metas pripažinti, kad būtent ši baimė įkalina Lietuvos žiniasklaidą dominuojančiose trolių ir oligarchų įtakose, o Andrių, Skirmantą ir kitus paverčia tais, kurie sukuria nepriklausomos žiniasklaidos iliuziją, bet iš esmės nekelia jokios didesnės grėsmės nei tomaševskiams, nei šviniams naudingų įtakų sklaidai.

Tai dar galima pakeisti. Jei tik kolegos, turintys daug sekėjų socialiniuose tinkluose, todėl ir daug didesnę nei mano įtaką (tai yra natūralu suvokiant, kokio sudėtingumo tekstus kuriu, nes siekiu ne masiškumo, o išlaisvinti pažangią lyderystę), po pirmojo rinkimų turo išsivaduos iš baimių ir atskleis visuomenei, kaip modeliuojami rinkimai, kad visada valdytų ta pati oligarchinė ir nomenklatūrinė „chebra“, jei atskleis, kaip sąmoningai troliai veikia ir yra sąmoningai įsileidžiami, kad įteigtų piliečiams nuostatas, neleidžiančias jiems laisvai pasirinkti, o svarbiausia, kokių jėgų ir interesų pergalės siekiama tokiomis įtaigomis bei kodėl Lietuvos piliečiams tai nėra gera žinia, ypač kalbant apie gerovę (jei ES milijardų dalybas perims juodosios buhalterijos simbolio Viktoro pajėgos), manau, kad tai dar gali pakeisti šių rinkimų baigtį ar bent jau sustiprinti demokratines jėgas, kad labai stipriai į juodąją pusę įtraukti Lietuvos valstybę būtų kiek sunkiau.

Manau, kad šiandien ryžtis šiam pokyčiui yra tinkamiausias metas, nes neabejoju, kad jei progresyvūs ir iš tiesų skaidrios valstybės siekiantys žurnalistai šiandien susivienytų, būtų įmanoma išlaisvinti Lietuvos žiniasklaidos verslo aplinką, o kartu ir žurnalistus iš šiuo metu ją įkalinusių įtakų nelaisvės bei sukurti pamatą iškilti ir stiprėti demokratines vertybes reprezentuojančiai žiniasklaidai, kurioje žurnalistai, tarnaujantys savo valstybei ir visuomenei, jausis laisvi.

Bet, kad šis laisvės ir skaidrios demokratijos proveržis taptų įmanomas, visų pirma šiandien, rytoj, o vėliausiai iš karto po pirmojo rinkimų turo reikia atsimerkti, pamatyti Kremliaus trolius ir pasakyti griežtą laisvos demokratinės žiniasklaidos „Ne!“ šiam V. Putino „brudui“.