Politika

A. Kubilius: „Šis dešimtmetis taps Ukrainos dešimtmečiu“ 2023 m. sausio 12 d.

Tikriausiai visiems akivaizdu, kad Rusijos režimas iš visų jėgų stengiasi ne tik okupuoti didesnę dalį Ukrainos, bet ir sugriauti tai, ko negali okupuoti. Būtent todėl galingas ir sėkmingas demokratijų Maršalo planas, skirtas Ukrainai atstatyti, yra ypač svarbus.

Apie tai kalbamės su Europos parlamentaru Andriumi Kubiliumi – vienu aktyviausių šio plano rėmėjų ir šios idėjos iniciatoriumi. Klausiame jo tiek apie šio plano mastą, tiek apie Europos Sąjungos (ES) politikos pokyčius, tiek apie ateitį, kuri, jo nuomone, laukia Ukrainos.

Gerbiamas Andriau, kas šiuo metu vyksta su Maršalo planu Ukrainai – kokie jo kontūrai, kurios jis stadijos šiuo metu ir kiek jis skiriasi nuo pradinės Jūsų iniciatyvos, kuri pirmą kartą nuskambėjo prieš keletą metų?

Verta prisiminti, kad pirmą kartą apie tokį planą pradėjau kalbėti po Maidano ir Krymo okupacijos Lietuvos Seime, o vėliau tai tapo tarptautine iniciatyva. Kaip anksčiau jau minėjau jūsų žurnalui, mūsų logika tuo metu buvo labai paprasta: Maršalo planu paskatinti Ukrainos modernizaciją ir stiprėjimą. Tuo metu dalis ES valstybių bijojo atverti Ukrainai narystės kelią, nors būtent narystės viltis ir yra tas veiksnys, kuris labiausiai paskatina valstybes aktyviai įgyvendinti reformas. Tuo metu tikėjausi, kad jei pasiūlysime Ukrainai kad ir 10 mlrd. eurų per metus, susiedami šių pinigų skyrimą su reformomis, tai labai sustiprins šią šalį.

Įdėjome tikrai nemažai darbo, kad šis planas judėtų į priekį. Tačiau kai šiandien kalbame apie Maršalo planą, turime kalbėti apie visai kitokį planą, nes šiandien reikia nebe reformų, šiandien būtina atstatyti Ukrainą ir tai darant ją modernizuoti bei sustiprinti.

Apie kokią sumą turime kalbėti, jei norime, kad Ukraina po šio karo, kurio pabaigos dar nematyti, ne tik atsitiestų, bet ir labai sustiprėtų?

Šiandien Maršalo plano vizija yra didelių tarptautinių konferencijų, diskusijų ir bandymo suvokti, kokie sprendimai yra geriausi, stadijos. Pavyzdžiui, stengiamasi atsakyti, kas vadovaus šio plano įgyvendinimui. Ukrainiečiai sako: „Duokite mums pinigų, patys vadovausime.“ Amerikiečiai teigia, kad šioje srityje turi daugiausia patirties. Europiečiai atkerta: „Mes duosime daugiausia pinigų, tad mes ir vadovausime.“ Ir nors dabartinėje situacijoje tai atrodo mažareikšmis klausimas, dėl jo būtina sutarti. Kaip suprantu, šiuo metu amerikiečiai lyg ir pritaria, kad įgyvendinant Maršalo planą lyderiaujantį vaidmenį atliktų Europa.