Aktualijos

2030 m. Lietuva energetiškai nepriklausoma. Misija (ne)įmanoma? 2023 m. sausio 24 d. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su "Ignitis renewables"

Lietuva išsikėlė tikslą – iki 2030 m. išplėtoti energetiką iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) iki daugiau kaip 7 GW įrengtosios galios. Tikslas išties ambicingas, nes juk pasiekę jį taptume viena iš pirmųjų valstybių pasaulyje, kuri 100 proc. užtikrina šalies elektros energijos poreikį iš tokių AEI kaip saulės ir vėjo. Tokiu būdu Lietuva galėtų tapti ne tik energetiškai nepriklausoma, bet ir iš vieno didžiausių Europoje elektros energijos importuotojų taptų elektros energijos eksportuotoja. Tokiomis mintimis dalijasi didžiausios energetikos grupės Baltijos šalyse „Ignitis grupė“ dukterinės bendrovės „Ignitis renewables“ vadovas.

Įgyvendinus ambicijas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje, Lietuvoje įrengti pajėgumai turėtų teigiamą įtaką formuojantis elektros energijos kainoms, o energetika taptų mažiau priklausoma nuo įvairių geopolitinių ar ekonominių veiksnių. Ar tai įmanoma, turint omenyje, kad iki 2030 m. liko vos septyneri metai, o Lietuva po to, kai uždarė Ignalinos atominę elektrinę, importuoja net apie 70 proc. elektros energijos, o įrengtoji žaliosios gamybos galia šiandien siekia vos 1,3 GW?

Pasak „Ignitis renewables“ vadovo Thierry Aelens, tikslas visiškai realus. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvos geografinė padėtis yra labai palanki plėtoti AEI energetiką.

„Vien jūrinio vėjo potencialas sudaro 4,5 GW, o tai nesunkiai patenkintų visos Lietuvos elektros energijos poreikį. Lietuva šiuo metu tarptautiniu mastu įsipareigojusi jau 2030 m. Baltijos jūroje turėti du vėjo elektrinių parkus, kurių bendra galia sieks 1,4 GW“, – sako T. Aelens.

Visų antra, – Lietuvoje yra tinkamas perdavimo tinklų paruošimas tokiai sparčiai plėtrai. Tai rodo ir perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ teikiama informacija, kad perdavimo tinklas 2030 m. bus paruoštas 9,4 GW galiai.

„Tai gera žinia Lietuvai, nes dėka tinkamai paruošto perdavimo tinklo Lietuva turi visas galimybes ne tik pasiekti 7 GW įrengtąją galią, bet ir tapti pirmąja Baltijos šalių valstybe, kurioje bus įrengti jūrinio vėjo elektrinių parkai ir įdarbintas jūrinis vėjas“, – teigia „Ignitis renewables“ vadovas.

Anot jo, nors kaimyninės valstybės turi ilgesnę kranto liniją, dėl kurios Latvijos jūrinio vėjo potencialas yra 14,5 GW, o Estijos – 7 GW, visgi dėl ribotų perdavimo tinklo galimybių kaimyninių šalių planai ir tarptautiniai įsipareigojimai yra kur kas kuklesni nei Lietuvos.

Žinoma, tikslo įgyvendinimui reikės išmintingų ir savalaikių Vyriausybės sprendimų, kurie skatintų progresą ir užtikrintų sklandų planuojamų ir kuriamų projektų įgyvendinimą bei patikimų elektros energijos perdavimo jungčių, įgalinsiančių eksportuoti pagamintą žaliąją elektros energiją, įrengimą.

„Nors Lietuva šiuo metu didžiąją dalį elektros energijos importuoja, tačiau pastarųjų metų energetikos iš AEI progresas ir Vyriausybės demonstruojamas ryžtas pasiekti užsibrėžto tikslo leidžia būti optimistu. Be to, „Ignitis grupė“, kurios dalis yra ir „Ignitis renewables“, išsikėlusi strateginį tikslą didinti žaliosios gamybos pajėgumus ir 2030 m. pasiekti 4 GW įrengtąją galią. Vien per šiuos metus mes savo žaliosios gamybos įvairiose įgyvendinimo stadijose esančių projektų portfelį Lietuvoje nuo 0,15 GW padidinome iki 1,05 GW. Judėdami tokiais tempais, mes įgyvendinsime grupės tikslą ir, be jokios abejonės, taip pat svariai prisidėsime prie Lietuvos išsikelto tikslo įgyvendinimo“, – sako T. Aelens.

Turint omenyje, kad Europos energetika perorientuojama iš iškastinio kuro energetikos į AEI energetiką, kitas svarbus dalykas, kuris reikalingas sparčiai žaliosios gamybos plėtrai – tai galimybė parduoti pagamintą perteklinę elektros energiją šalims, kurios neturi pakankamo AEI potencialo ir negali išplėtoti žaliosios gamybos tiek, kad patenkintų vidaus elektros energijos poreikį.

„Lietuvos AEI potencialas yra didesnis, nei Lietuvai reikia; tai reiškia, kad čia iš AEI galima gauti daugiau elektros energijos, nei mums reikalinga. Tam, kad galima būtų realizuoti perteklinę energiją, reikia užtikrinti patikimas elektros energijos perdavimo jungtis su valstybėmis, kurios neturi pakankamo AEI potencialo, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Lenkija, Čekija. Taigi į tokias valstybes orientuota elektros perdavimo jungčių plėtra būtų stimulas pasaulinio lygio investuotojams nukreipti žvilgsnį į žaliąją gamybą ir investicijas į Lietuvos rinką bei dar labiau padidinti užsibrėžto tikslo įgyvendinimo tempą“, – sakė T. Aelens.

Ar Vyriausybės tikslas 2030 m. Lietuvą padaryti energetiškai nepriklausoma yra realus, parodys laikas. Tačiau aišku viena, kad Europos perėjimas į AEI energetiką jau prasidėjęs ir kelio atgal nebėra. Faktas vienas: mūsų šalis turi didelį AEI potencialą, o kaimyninių valstybių perdavimo tinklai išplėtoti silpniau nei mūsų. Sprendimą, kaip geriausia tai išnaudoti, priims Vyriausybė, o „Ignitis renewables“, anot jos vadovo, būdama viena didžiausių AEI rinkos žaidėjų Lietuvoje, priimtus sprendimus pasistengs padėti įgyvendinti.