Aktualijos

2022-ieji gali tapti ne tik įtampų, bet ir pažangos metais Eduardas Eigirdas

Brangūs skaitytojai,

džiaugiuosi galėdamas Jums pristatyti metinį žurnalo VALSTYBĖ numerį, kuriame stengiamės priminti svarbiausius praėjusių metų įvykius, akcentuoti svarbiausius darbus, kuriuos dar turime padaryti, jei norime kurti klestinčią demokratiją, ir pasidžiaugti mūsų šalies lyderiais – 2021-ųjų Metų žmonėmis, kurių veikla ir demonstruojamos vertybės, mūsų įsitikinimu, stiprina Lietuvos valstybę. Tai padaryti labai svarbu, nes turime nebijoti pripažinti, kad beveik visi demokratiniai Lietuvos lyderiai praėjusiais metais buvo agresyvaus puolimo taikinys.

Bene geriausias to pavyzdys – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris 2021 m. Europoje tapo demokratinės lyderystės simboliu. Jį Politico.eu už demokratinę lyderystę priešinantis Kinijos pastangoms dominuoti ne tik įvardino Drakonų žudiku, bet ir įtraukė į įtakingiausių žmonių Europoje sąrašą, kuriame yra tik 28 pavardės. Tačiau tą pačią savaitę, kai per pasaulį pasklido ši žinia, Lietuvoje prasidėjo milžiniškas valdančiosios daugumos ir Ingridos Šimonytės Vyriausybės puolimas. G. Landsbergis, siekdamas deeskaluoti dirbtinai keliamas įtampas, kreipėsi į premjerę, kad būtų kuo greičiau patenkintas jo prašymas pasitraukti iš pareigų. Deja, tokia situacija, kai demokratinis pasaulis kurį nors mūsų politiką šlovina, o Lietuvoje ant jo pilamas purvas, yra įprasta, todėl neturėtų stebinti. Jei suvokiame, kad esame nuožmiausių XXI a. diktatūrų taikinys ir kad su šiomis diktatūromis bendrų interesų Lietuvoje turi labai galingos įtakos grupės, būtų naivu tikėtis, kad stojantieji ginti demokratijos nuo diktatūrinių režimų ir jų sąjungininkų netaptų pagrindiniu šių jėgų taikiniu.

Būtent todėl ir džiaugiamės, kad radome jėgų išleisti šį numerį ir kad bent taip galime padėkoti tiems, kurie stiprina valstybę ir mūsų demokratiją, bei paskatinti kitus potencialius Lietuvos verslo, politikos, žiniasklaidos, meno ir kitų sričių lyderius tai daryti. To labai reikia, jei norime, kad kiti metai ir visas šis dešimtmetis taptų ne tik įtampų, bet ir pažangos laikotarpiu.

Nes įtampos artimiausiu metu, ko gero, niekur nedings. Apie tai detaliau rašome šio numerio skiltyje „Kritinis žvilgsnis“ – bandome paaiškinti, kodėl Kinija žvangina ginklais Pietų Kinijos jūroje ir prie Taivano krantų, o Rusija Ukrainos nepriklausomybei į galvą laiko įrėmusi savo karines pajėgas. Gera žinia ta, jog daug didesnė tikimybė, kad 2022-aisiais šios įtampos nevirs rimtais kariniais konfliktais. Blogesnė – ta, kad tai nėra pagrindas nusiraminti – kaip prognozavome visą praėjusį dešimtmetį, būtent trečiasis dešimtmetis bus pats pavojingiausias, nes būtent šį dešimtmetį vyks galinga energetikos transformacija ir jai iš visų jėgų priešinsis imperinių ambicijų kamuojama Rusija bei nemaža dalis tų, kurie susiję su trilijonus JAV dolerių vis dar valdančia iškastinio kuro imperija. Beje, neužmirškime Kinijos – ekonomiškai sustiprėjusi, ji ieško ir ieškos savo vietos pasaulyje, nes siekia dominuoti ir į demokratijas žvelgia kaip į kliūtį savo kelyje.

Būtent tokie tektoninius geopolitinius lūžius primenantys procesai lemia, kad nors neklydome prognozuodami, jog 2021-ieji gali tapti demokratijų pažangos metais, nes nemažai teigiamų procesų vyko ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje (apie tai galite paskaityti skiltyje „Metų įvykiai“), būtent metų pabaiga buvo pažymėta ir didžiausių įtampų bei iš diktatūrų sklindančių grasinimų, o Lietuvoje – dar ir puikiai organizuoto valdžioje esančių demokratinių jėgų puolimo. To ir vėl turėjome tikėtis, nes ši Vyriausybė, jei destrukcinėms jėgoms nepavyks jos sustabdyti, turi realią galimybę ne tik pasipriešinti hibridinei invazijai pasienyje, bet ir gerokai sumažinti Rusijos galimybes paversti Lietuvą energetiniu, korupciniu ir žvalgybiniu tiltu į Europos Sąjungą. Tačiau Rusija tikrai nesustos ir savo tikslų sieks iš visų jėgų, todėl svarbiausias klausimas yra šis: ką darysime mes?

Tiesa, kalbu ne apie tuos „mes“, kurie veikia išvien su Maskva. Kalbu apie demokratines jėgas ir mus visus, kurių pastangos 2022-aisiais nulems, ar šie metai bus tik įtampų, ar ir pažangos. Apie tai rašome tiek „Numerio temos“ skiltyje – dar kartą raginame valdančiuosius ir premjerę tapti dar ryžtingesniais už demokratinę valstybės ateitį kovojančiais lyderiais, tiek ir „Įžvalgose“, kuriose keliame klausimą, ar dar ilgai Lietuvos verslo elitas asocijuosis tik su savo asmenine gerove ir verslo interesais, prabangiais automobiliais ir vakarėliais – raginame jį ryžtis lyderystei, kuri stiprintų ne tuštybę, o valstybę. To Jums, mūsų brangūs skaitytojai ir visi Lietuvos žmonės, nuoširdžiai ir linkime! Kaip ir to, kad 2022-ieji būtų ne tik įtampų, bet ir taikos, kūrybos, tiek asmeninės, tiek ir stiprinančios mūsų valstybę, metai!

Panašūs straipsniai: