Aktualijos

2022-aisiais Lietuva tapo saugesnė 2023 m. sausio 12 d.

Jei reikėtų išrinkti 2022-ųjų Metų įvykį, tikriausiai niekam nekiltų abejonių, kad tai būtų Rusijos karas Ukrainoje. Diskusijų kiltų nebent dėl to, ar Metų įvykiu vertėtų įvardyti Rusijos invaziją, ar didvyrišką Ukrainos žmonių pasipriešinimą, kuris iš esmės pakeitė realybę. Sunku net įsivaizduoti, kaip šiandien jaustumėmės Lietuvoje, jei pradiniai Rusijos režimo planai – greita didelės dalies Ukrainos okupacija ir paradas Kijeve – būtų buvę įgyvendinti. O šiandien situacija priešinga: Ukraina sustabdė Rusijos invaziją, į NATO duris skubiai pasibeldė Švedija ir Suomija – valstybės, kurios ilgą laiką stengėsi neerzinti Maskvos ir tik per Rusijos karą Ukrainoje pagaliau susivokė, kad tokia politika gali ne mažinti, o kaip tik didinti karinės invazijos riziką.

Taigi, jei reikėtų įvardyti valstybes, kurios daugiausia išlošė Ukrainai didvyriškai kaunantis su Vladimiro Putino orda, galėtume drąsiai teigti, kad tai – Baltijos šalys ir konkrečiai Lietuva, kurią iš vienos pusės supa Rusijos marionetinis režimas Baltarusijoje, o iš kitos – itin militarizuotas Kaliningrado anklavas. Iki šiol tai kėlė labai rimtų klausimų, taip pat ir egzistencinių: ar NATO sugebėtų mus apginti? Apie tai 2022 m. atvirai prabilo Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas – pareiškė, kad egzistuojantys Aljanso planai numato Baltijos šalių užkariavimą ir atkariavimą per 180 dienų. Anot Estijos premjerės, matant, kas per 100 karo dienų atsitiko Ukrainoje, tai verčia daryti gąsdinančias išvadas: „Jei palyginsime Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, tai reikštų visišką mūsų valstybių ir kultūrų sunaikinimą.“