Mokslas

100 sekundžių iki žmonijos išnykimo, arba COVID-19 tikrai nėra baisiausia, kam turi ruoštis žmonija 2020 m. balandžio 21 d. Karolis MAKRICKAS

Virusais žmoniją Holivudas gąsdina nuolat – net sunku suskaičiuoti, kiek filmų buvo prikurta apie tai, kaip piktybinių veikėjų, dažniausiai iš Rytų, sukurtas virusas sukelia pavojų žmonijai, bet staiga atsiranda koks nors didvyris ir išgelbsti žmoniją.

Nors filmai kuriami remiantis tikromis grėsmėmis, į jas žmonija rimtai nežiūri, todėl dabartinė pandemija atrodo tarsi netikėtai smogusi grėsmė, akivaizdžiai neatitinkanti tradicinio Holivudo scenarijaus. Visų pirma, kažkodėl niekas nenori net bandyti įsivaizduoti, kad virusas buvo sukurtas blogiukų iš Rytų. Antra, Džeimso Bondo, kuris sustabdytų virusą, bent kol kas horizonte nematyti. Visa tai neleidžia tikėtis bent kiek greitesnės laimingos pabaigos ir verčia susimąstyti apie tas grėsmes, kurios mus supa, bet kurias mes visi ignoruojame, tarsi visos jos būtų tik Holivudo scenarijų kūrėjų išmonė.

Vien žvelgiant į šiuos metus gali susidaryti įspūdis, kad prasidėjo pasaulio pabaiga: liepsnojanti Australija, potvynis Indonezijoje, ugnikalnio išsiveržimas Filipinuose, žemės drebėjimas Turkijoje, naujasis koronavirusas, išplitęs visoje planetoje… O ką jau kalbėti apie daugybę rusenančių karinių konfliktų, tokių kaip JAV ir Irano ar Turkijos ir Sirijos bei šį režimą palaikančios Rusijos. Į tai mes Lietuvoje dažniausiai reaguodavome kaip į procesus iš kitos galaktikos, nes jie niekada nepalietė mūsų asmeniškai.

Užtat COVID-19 palietė. Todėl pats metas dar kartą žvilgtelėti į rizikas, iškilusias žmonijai, ir pamąstyti, ar tikrai jų padariniai nebus dar baisesni už naujojo koronaviruso. Gal šiandien tinkamiausias metas įsivaizduoti ir tai, kas būtų su mumis ir Lietuva, jei sprogtų vienas, o gal ir keli Astravo atominės elektrinės reaktoriai? Karantinas daugeliui Lietuvos žmonių nebepadėtų, o nuostolius skaičiuotume ne milijardais, bet šimtais milijardų.