Sveiku protu suvokti, kaip įmanoma, kad į ministrus būtų siūlomas žmogus, kuris buvo įtariamas sudavęs moteriai, su kuria gyveno, septynis smūgius į galvą bei dar devynis į kitas k...
2024 m. gruodžio 10 d.Tuštybė yra vėžys, naikinantis Lietuvos elitą, o kokybė yra tai, kas atskleidžia mūsų galimybes, mūsų talentus ir daro mus patrauklesnius, todėl nuoširdžiai sveikiname visus Lietuv...
2024 m. liepos 31 d.Galima džiaugtis Gitano Nausėdos pergale LR prezidento rinkimuose arba dėl jos liūdėti, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad vaizdas, kai save provakarietišku dešiniuoju įvardija...
2024 m. liepos 31 d.Šiaurės Korėja turėjo būti radikalios beprotiškos diktatūros simbolis, kuriuo Rusija ir Kinija gąsdintų demokratijas ir save pristatytų kaip daug geresnę alternatyvą, su kuria Vaka...
2024 m. liepos 31 d.Jūsų dėka šiemet galėjome vienyti Lietuvos lyderius pažangai, būtinai kuriant stiprią valstybę ir saugią ateitį mūsų žmonėms. Visų Jūsų lauksime ir 2025 m. kovo 20 d., kai „Lietuvo...
2024 m. liepos 31 d.Kamala Harris gali perrašyti JAV ir pasaulio istoriją Pirmoji moteris istorijoje, galinti tapti JAV prezidente. Pirmoji indoamerikietė iš emigrantų šeimos. Negana to, 20 metų jaune...
2024 m. liepos 31 d.Mūsų svetainėje naudojami šie slapukai:
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Žurnalo VALSTYBĖ leidėja VšĮ Demokratijos plėtros fondas pripažįsta asmens duomenų apsaugos svarbą ir gerbia kiekvieno asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą.
Šioje Privatumo politikoje (toliau – Privatumo politika) pateikiame informaciją apie tai, kaip VšĮ Demokratijos plėtros fondas, juridinio asmens kodas 300125156, buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva (toliau – Bendrovė) tvarko Jūsų asmens duomenis, kuriuos Jūs galite pateikti interneto svetainėje www.valstybe.eu (toliau – Interneto svetainė), mūsų socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu ar atvykus į Bendrovės buveinę.
Kokius Jūsų asmens duomenis mes renkame?
Jums apsilankius Bendrovės buveinėje, Interneto svetainėje, socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu, galime rinkti šią informaciją:
Kokie slapukai naudojami šioje Interneto svetainėje?
Slapukas yra informacija, kurią interneto serveris siunčia į interneto naršyklę, ir kuri yra saugoma naršyklėje. Ši informacija yra siunčiama į interneto serverį kiekvieną kartą, kai naršyklė prašo atidaryti puslapį iš serverio. Tai leidžia interneto serveriui nustatyti ir stebėti interneto naršyklę.
Daugiau informacijos apie Interneto svetainėje naudojamus slapukus rasite čia:
Slapuko pavadinimas | Slapuko paskirtis | Sukūrimo momentas | Galiojimo laikas | Naudojami duomenys |
PHPSESSID | Naudojamas lankytojo sesijai užtikrinti per skirtingus puslapius. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | Unikalus ID |
gtv_gdpr_cookiesubmit | Naudojamas informacijai dėl sutikimo su privatumo politika rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | 1 |
gtv_marketingcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl rinkodaros slapukų rinkti. | Sutikus su rinkodaros slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
gtv_statisticalcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl statistikos slapukų rinkti. | Sutikus su statistikos slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
_ga | Naudojamas statistinei informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
_gat | Naudojamas riboti kreipimusi skaičiui į doubleclick.net. | Įeinant į interneto svetainę | 1 minutė | 1 |
_gid | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 24 valandos | Unikalus ID |
_fbp | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 3 mėnesiai | Unikalus ID | CONSENT | Naudojamas identifikuoti ar vartotojas sutinka su rinkodaros medžiaga YouTube video įrašuose. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
Kur galime atskleisti Jūsų asmens duomenis?
Mes galime atskleisti Jūsų asmens duomenis asmens duomenų tvarkytojams, kurie teikia mums paslaugas ar atlieka darbus (informacinių technologijų, programinės įrangos priežiūros ir administravimo paslaugų, saugos paslaugų, dokumentų archyvavimo paslaugų teikėjai ir kt.) ir tvarko Jūsų duomenis Bendrovės, kaip duomenų valdytojo, vardu. Duomenų tvarkytojai turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik pagal mūsų nurodymus ir tik ta apimtimi, ir tiek kiek tai yra būtina. Pasitelkdami duomenų tvarkytojus, imamės visų reikiamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad ir mūsų duomenų tvarkytojai būtų įgyvendinę tinkamas organizacines ir technines asmens duomenų saugumą užtikrinančias priemones bei išlaikytų asmens duomenų paslaptį.
Informuojame, kad Jūsų asmens duomenys nebus perduodami trečiajai valstybei ir (ar) tarptautinei organizacijai.
Kaip naudojami Jūsų asmens duomenys, kuriuos mums pateikiate per socialinės žiniasklaidos priemones?
Visą informaciją, kurią mums pateikiate socialinės žiniasklaidos priemonėmis (įskaitant pranešimus, laukelių „Like“ ir „Follow“ naudojimą, bei kitą komunikaciją), kontroliuoja socialinio tinklo valdytojai, tikie, kaip: Facebook, Linkedin, Youtube.
Rekomenduojame perskaityti trečiųjų šalių privatumo pranešimus ir tiesiogiai susisiekti su paslaugų teikėjais, jei Jums kyla bet kokių klausimų dėl to, kaip jie naudoja Jūsų asmens duomenis.
Kaip tvarkomi Jūsų asmens duomenys?
Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Jūsų asmens duomenis tvarkome tik remdamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtais teisėtais pagrindais – Jūsų sutikimu bei kai asmens duomenis reikia tvarkyti dėl Bendrovės teisėto intereso.
Tvarkydami Jūsų asmens duomenis, mes įgyvendiname organizacines ir technines priemones, kurios užtikrina asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Kaip ilgai saugome Jūsų duomenis?
Jūsų asmens duomenis saugosime šioje Privatumo politikoje nustatytais terminais. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminams, jie bus ištrinami ar sunaikinami.
Tais atvejais, kai Jūsų asmens duomenys bus atitinkamų dokumentų (sutartys, įsakymai, prašymai ir kt.) tekstuose, juos archyvuosime ir saugosime vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu, nurodytais terminais.
Pažadame, kad visais atvejais saugosime Jūsų asmens duomenis ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai ar numato teisės aktai, jeigu juose yra nustatytas ilgesnis duomenų saugojimo terminas.
Kokios yra Jūsų teisės?
Jūs turite teisę:
Kaip galite įgyvendinti savo teises?
Į gautus prašymus, skundus ar reikalavimus Jums atsakysime raštu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir stengsimės pateikti Jums informaciją kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Jūsų prašymo gavimo.
Jeigu, gavus prašymą, skundą ar reikalavimą, mums kils įtarimų dėl besikreipiančiojo asmens tapatybės, mes turime teisę paprašyti besikreipiančiojo asmens tapatybės dokumento.
Jei mes nesugebėsime suteikti Jums reikiamos informacijos ir (ar) turėsite pretenzijų dėl to, kaip yra tvarkomi Jūsų asmens duomenys, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikdami skundą.
Kaip informuosime apie Privatumo politikos pakeitimus?
Mes galime bet kada atnaujinti ar pakeisti šią Privatumo politiką. Tokia atnaujinta ar pakeista Privatumo politika įsigalios nuo jos paskelbimo mūsų Interneto svetainėje. Jums reikėtų kartais patikrinti ją ir įsitikinti, kad Jus tenkina aktuali Privatumo politikos versija.
Atnaujinę Privatumo politiką, informuosime jus apie, mūsų nuomone, esminius pakeitimus paskelbdami juos Interneto svetainėje. Galite pasižiūrėti į datą „Atnaujinimo data“, kuri nurodoma apačioje, norėdami sužinoti, kada Privatumo politika atnaujinta paskutinį kartą.
Kaip su mumis susisiekti?
Jei turite bet kokių klausimų, susijusių su šios Privatumo politikos sąlygomis, maloniai prašome su mumis susisiekti, žemiau nurodytais rekvizitais, skambinant žemiau nurodytu telefonu ar siunčiant paklausimą el. paštu arba registruotu laišku:
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Juridinio asmens kodas 300125156
Buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva
Tel. +370 674 93 159
El. paštas: info@valstybe.eu
Šioms Privatumo politikos nuostatoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šių privatumo nuostatų kilę ginčai bus sprendžiami derybomis, o joms nepavykus – Lietuvos Respublikos teismuose Vilniuje.
Paskutinis Privatumo politikos atnaujinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 1 d.
Jei rasite Andrių Mamontovą, prašom informuoti. Jurgį Didžiulį – taip pat Eduardas EIGIRDAS
Gerbiami feisbuko draugai, labai prašom kuo greičiau padėti rasti šiuos du menininkus, nes jie kažkur dingo, o jų pagalbos šiandien, artėjant Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui, labai reikia, nes Kremliaus agentūra siaučia ir planuoja laimėti 2020-ųjų Seimo rinkimus, o po jų ketina mūsų valstybę prijungti prie pasienyje baigiamo statyti Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus. Lietuvos piliečiai, puikiai valdomi ir užmigdyti bulvarinės žiniasklaidos, yra superpasyvūs, o juos galintys pažadinti Lietuvos dainiai kažkur dingo, tiksliau – miega didvyrio miegu. Pagal principą „Įveikėme Visagino atominę elektrinę ir dabar bulvės vėl žydės!“ Tačiau jei šiandien nepažadinsime tautos ir nesuvienysime priešintis Astravo monstrui, ateityje bulvės gali būti daug didesnės, tik, deja, radioaktyvios. Nes dainiai, padėję Ramūnui Karbauskiui ir panašiems veikėjams įveikti Visagino atominę elektrinę, užmiršo, o gal nepastebėjo, kad Vladimiras Putinas pasienyje stato net keturis „Rosatom“ branduolinius reaktorius.
Sakote, jog tai – nesąmonė, kad negali būti, jog Andrius Mamontovas ir Jurgis Didžiulis būtų tokie atsipūtę, kad nežinotų apie Astravo atominę elektrinę? Gal ir taip, bet juk tai reikštų, kad menininkai, kryžiumi gulę prieš Visagino elektrinę, kurią Lietuva ketino statyti su Japonijos ir JAV bendrovėmis, šiandien branduoliniam V. Putino projektui Astrave nesipriešina sąmoningai. Taigi, Visagino atominės elektrinės projektui, kuris trukdė V. Putinui ir būtų užkirtęs kelią Astravo monstro atsiradimui, dainiai priešinosi sąmoningai, o tam projektui, kurį įgyvendina V. Putinas, kad galėtų užvaldyti Lietuvą iš vidaus, nesipriešina irgi sąmoningai.
Na, nežinau kaip Jūs, bet aš linkęs tokia šiurpia versija netikėti ir laikytis versijos, jog dainiai tiesiog nesusigaudo, kad Astravo atominė elektrinė iš tiesų statoma ir kad ji gali kelti milžinišką pavojų Lietuvai. Taigi, reikia skubiai juos rasti, pažadinti iš didvyrio miego ir paraginti telkti tautą į lemiamą mūšį su šį sykį egzistencinį pavojų Lietuvai tikrai keliančia branduoline energetika.
Žinoma, yra dar viena versija – kad menininkai patikėjo socialdemokratų ir Kremliaus trolių internete skleidžiamomis įtaigomis, esą kova su Astravo monstru naudinga tik centro ir dešinės jėgoms, tiksliau, konservatoriams, tad kaudamasis padedi joms rinkimuose. Tuo ir vėl labai sunku patikėti, nes juk praeito dešimtmečio pradžioje žurnale nuolat rašėme, kad Kremlius per verslo grupes Lietuvos žiniasklaidoje finansuoja milžiniško masto propagandos prieš Visagino atominę elektrinę kampaniją – ir tai daro ne tik tam, kad įtikintų Lietuvos visuomenę, jog Visagino atominės elektrinės nereikia, bet ir tam, kad padėtų rinkimus laimėti draugiškesnėms jėgoms, visokiems karbauskiams, paksams, uspaskichams ir postbrazauskinei kairiajai nomenklatūrai. Beje, taip ir atsitiko – visos šios jėgos valdė ir tebevaldo Lietuvą po 2012-ųjų referendumo ir Seimo rinkimų.
Kai dainiai savo veikimu prieš Visagino atominę elektrinę galėjo padėti rinkimus laimėti V. Putinui palankioms jėgoms ir sunaikinti V. Putinui trukdantį Visagino projektą, jie buvo superaktyvūs. Tačiau kai šiandien kovodami su V. Putino Astravo monstru jie gali sutrukdyti ne tik pastatyti dar tris „Rosatom“ reaktorius, bet ir rinkimus vėl laimėti Kremliaus atžvilgiu daug draugiškiau nusiteikusioms jėgoms, jie yra superpasyvūs, tiksliau – nulinio aktyvumo būsenos. Ir taip elgiasi ne atsitiktinai, o sąmoningai, nes yra didžiulis pavojus, kad dainius, kovodamas su V. Putino branduoliniu projektu, gali netyčia padėti rinkimuose geriau pasirodyti kovojantiesiems su V. Putino įtakos Lietuvoje plėtra – oho, koks siaubas!
Gerbiamieji, tikrai atsisakau tikėti versija, kad mūsų dainiai su Visagino atomine elektrine kovojo sąmoningai ir suvokė, kad taip padeda ne tik Kremliui ir Astravo monstro atsiradimui, bet ir oligarchinėms bei nomenklatūrinėms jėgoms laimėti rinkimus ir užvaldyti valstybę, o šiandien su Astravo monstru aktyviai nesikauna ir vėl sąmoningai, nes nenori kenkti V. Putino projektui bei trukdyti jam palankesnėms jėgoms užsitikrinti pergalę 2020-ųjų Seimo rinkimuose. Manau, jog daug realistiškesnė versija yra ta, kad menininkai sunkiai dirba savo meno baruose ir visai negalvoja apie tai, kad nusišalindami padeda V. Putinui galutinai įvykdyti savo invaziją, kuri prasidėjo kova su Visagino atominės elektrinės projektu, todėl būtina gerbiamus dainius kuo greičiau rasti ir jiems paaiškinti situacijos rimtumą. Neabejoju, kad suvokę, jog nekovodami su Astravo atomine elektrine nuosekliai padeda V. Putinui užvaldyti Lietuvą ir apgaubti Tėvynę branduolinės grėsmės šešėliu, jie tikrai turėtų pabusti ir sudainuoti bent vieną dainą, kad pažadintų ir telktų Lietuvos piliečius prieš Astravo monstrą. Tai labai svarbu, nes patriotinės jėgos neturi nė procento tų finansinių resursų, kuriais disponuoja oligarchai ir ypač V. Putino bičiuliai, todėl jei artimiausiu metu įvyks koncertas, kuriame Lietuva bus telkiama kovoti už savo laisvę, savo vaikų saugią ateitį ir nepriklausomybę, tai jis įvyks ne todėl, kad kažkas jį dosniai finansuos, o todėl, kad Lietuvoje iš tiesų yra menininkų, kuriems rūpi valstybės ateitis ir Lietuvos žmonių saugumas.
Tad jei žinote, kur rasti A. Mamontovą ir J. Didžiulį bei daugybę kitų kultūros, sporto ir mokslo atstovų, kurie teigia, kad myli savo Tėvynę, būkite geri – informuokite juos, kad V. Putinas jau baigia Lietuvos pasienyje pastatyti pirmąjį „Rosatom“ reaktorių, ir kad jei jie tylės, pastatys ir kitus.