Jei medikai Andriui Tapinui sako tiesą, karbauskinė ir veryginė Lietuva tampa panaši į Šiaurės Korėją Eduardas EIGIRDAS

Šiandien Andrius Tapinas interviu mūsų žurnalo balandžio numeriui užsiminė, jog iš dalies ligoninių vadovybės gauna informaciją, kad jų medikams nieko netrūksta ir kad valdžia jais puikiai rūpinasi, o patys medikai informuoja, kad tose ligoninėse jaučiasi taip, tarsi būtų palikti likimo valiai. Todėl, pasak Andriaus, vykdydami akciją „Laikykitės, medikai!“, kurios tikslas – aprūpinti medicinos darbuotojus būtinomis apsisaugojimo nuo koronaviruso priemonėmis, turės su kolegomis pildyti dvi duomenų bazes: vieną – pagal oficialiai pateikiamą informaciją, kitą – pagal realią padėtį.
Tai girdint susidaro įspūdis, kad arba grįžome į sovietų okupacijos laikus, arba tampame naująja Šiaurės Korėja. Jau vien fakto, jog nuolat trūksta priemonių, padedančių identifikuoti užsikrėtimą koronavirusu, užtenka, kad įtartum, jog karbauskinė valdžia nuo visuomenės slepia informaciją apie realią padėtį. Bet jei ir ligoninių vadovai meluoja žiniasklaidai apie realią padėtį – ir ne bet kokiai žiniasklaidai, ne karbauskinei, kuriai rūpi tik pinigai ir straipsnių peržiūrų skaičius, o nepriklausomai žiniasklaidai, kuri organizuoja akciją, kad padėtų medikams, tai demonstruoja visišką vadovybės supuvimą ir nihilistinį požiūrį į dirbančius žmones bei jų teises.
Krizės laikotarpiu melo toleruoti negalima – piliečiai turi gauti kuo tikslesnę informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie tai, kad turėtų žinoti ir apie labai aiškius bei logiškus sprendimus, kurie padėtų stabdyti pandemijos plėtrą. Tačiau šiandien nėra nei vieno, nei kito. Todėl atėjo momentas, kai reikia kelti teisinės atsakomybės už veiksmus, kurie skatina pandemijos plėtrą, ir už realios padėties slėpimą klausimus. Tuo labiau jog neatmestina, kad pandemijos plėtra, kaip ir informacijos slėpimas, yra sąmoningi veiksmai. Beje, tai paaiškintų, kodėl Lietuva bendroje ES platformoje nebuvo pateikusi prašymo įsigyti reikalingų priemonių (tarp jų – ir reagentų).
Versijų, kodėl oligarchinei valdžiai gali būti naudinga didesnio masto krizė, gali būti įvairių. Pagrindinę jų paviešinau praeitą savaitę: kuo didesnio masto krizė bus ir kuo didesnis bus visuomenės susipriešinimas, tuo didesnė bus tikimybė, kad rinkimuose geriau pasirodys populistinės, radikaliosios ar oligarchinės jėgos. Tad jei Ramūno Karbauskio partija ir pralaimės, antrąjį turą laimės uspaskichų, matijošaičių ir panašių veikėjų, iš esmės – karbauskinio tipo, atstovai.
Yra ir kita versija. Jei situacija sparčiai blogės, karbauskinė dauguma gali apkaltinti visus, kad jai trukdoma tvarkytis, ir išsukusi mirtinos pandemijos ratą pasitraukti iki rinkimų likus pusmečiui, taigi, taip atsikratyti atsakomybės ir permesti ją prezidentui bei opozicijai. Ši oligarchinė valdžiai tai padaryti gali labai lengvai. Nes, sprendžiant iš dominuojančių žiniasklaidos priemonių elgsenos, dėl vienų ar kitų priežasčių, bet visų pirma dėl skiriamų valdžios pinigų, jos yra itin palankios valdžiai, o Kremliaus troliai komentarų skiltyse – 100 proc. palankūs. Tad yra labai didelė tikimybė, kad prisidirbę valdantieji galėtų pasitraukti ir dar suvaidinti vargšes aukas, esą kiti jiems trukdė dirbti. Tikriausiai to ir bijo prezidentas Gitanas Nausėda – jis tik labai švelniai kritikuoja valdančiuosius, nors šiandien jau reikėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes jei iš tiesų sąmoningai slepiama informacija apie medicinos įstaigų aprūpinimą ir keliama grėsmė Lietuvą nuo pandemijos gelbėjantiems medikams, būtina šį nusikaltimą fiksuoti. Ir nors labai abejoju, ar esant šiai valdančiajai daugumai pavyks užtikrinti objektyvų tyrimą, leisti valdantiesiems ar nuo jų priklausantiems veikėjams meluoti tuo metu, kai iškilusi grėsmė valstybei ir žmonių gyvybėms, yra nepateisinama.