Sveiku protu suvokti, kaip įmanoma, kad į ministrus būtų siūlomas žmogus, kuris buvo įtariamas sudavęs moteriai, su kuria gyveno, septynis smūgius į galvą bei dar devynis į kitas k...
2024 m. gruodžio 10 d.Tuštybė yra vėžys, naikinantis Lietuvos elitą, o kokybė yra tai, kas atskleidžia mūsų galimybes, mūsų talentus ir daro mus patrauklesnius, todėl nuoširdžiai sveikiname visus Lietuv...
2024 m. liepos 31 d.Galima džiaugtis Gitano Nausėdos pergale LR prezidento rinkimuose arba dėl jos liūdėti, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad vaizdas, kai save provakarietišku dešiniuoju įvardija...
2024 m. liepos 31 d.Šiaurės Korėja turėjo būti radikalios beprotiškos diktatūros simbolis, kuriuo Rusija ir Kinija gąsdintų demokratijas ir save pristatytų kaip daug geresnę alternatyvą, su kuria Vaka...
2024 m. liepos 31 d.Jūsų dėka šiemet galėjome vienyti Lietuvos lyderius pažangai, būtinai kuriant stiprią valstybę ir saugią ateitį mūsų žmonėms. Visų Jūsų lauksime ir 2025 m. kovo 20 d., kai „Lietuvo...
2024 m. liepos 31 d.Kamala Harris gali perrašyti JAV ir pasaulio istoriją Pirmoji moteris istorijoje, galinti tapti JAV prezidente. Pirmoji indoamerikietė iš emigrantų šeimos. Negana to, 20 metų jaune...
2024 m. liepos 31 d.Mūsų svetainėje naudojami šie slapukai:
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Žurnalo VALSTYBĖ leidėja VšĮ Demokratijos plėtros fondas pripažįsta asmens duomenų apsaugos svarbą ir gerbia kiekvieno asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą.
Šioje Privatumo politikoje (toliau – Privatumo politika) pateikiame informaciją apie tai, kaip VšĮ Demokratijos plėtros fondas, juridinio asmens kodas 300125156, buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva (toliau – Bendrovė) tvarko Jūsų asmens duomenis, kuriuos Jūs galite pateikti interneto svetainėje www.valstybe.eu (toliau – Interneto svetainė), mūsų socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu ar atvykus į Bendrovės buveinę.
Kokius Jūsų asmens duomenis mes renkame?
Jums apsilankius Bendrovės buveinėje, Interneto svetainėje, socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu, galime rinkti šią informaciją:
Kokie slapukai naudojami šioje Interneto svetainėje?
Slapukas yra informacija, kurią interneto serveris siunčia į interneto naršyklę, ir kuri yra saugoma naršyklėje. Ši informacija yra siunčiama į interneto serverį kiekvieną kartą, kai naršyklė prašo atidaryti puslapį iš serverio. Tai leidžia interneto serveriui nustatyti ir stebėti interneto naršyklę.
Daugiau informacijos apie Interneto svetainėje naudojamus slapukus rasite čia:
Slapuko pavadinimas | Slapuko paskirtis | Sukūrimo momentas | Galiojimo laikas | Naudojami duomenys |
PHPSESSID | Naudojamas lankytojo sesijai užtikrinti per skirtingus puslapius. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | Unikalus ID |
gtv_gdpr_cookiesubmit | Naudojamas informacijai dėl sutikimo su privatumo politika rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | 1 |
gtv_marketingcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl rinkodaros slapukų rinkti. | Sutikus su rinkodaros slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
gtv_statisticalcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl statistikos slapukų rinkti. | Sutikus su statistikos slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
_ga | Naudojamas statistinei informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
_gat | Naudojamas riboti kreipimusi skaičiui į doubleclick.net. | Įeinant į interneto svetainę | 1 minutė | 1 |
_gid | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 24 valandos | Unikalus ID |
_fbp | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 3 mėnesiai | Unikalus ID | CONSENT | Naudojamas identifikuoti ar vartotojas sutinka su rinkodaros medžiaga YouTube video įrašuose. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
Kur galime atskleisti Jūsų asmens duomenis?
Mes galime atskleisti Jūsų asmens duomenis asmens duomenų tvarkytojams, kurie teikia mums paslaugas ar atlieka darbus (informacinių technologijų, programinės įrangos priežiūros ir administravimo paslaugų, saugos paslaugų, dokumentų archyvavimo paslaugų teikėjai ir kt.) ir tvarko Jūsų duomenis Bendrovės, kaip duomenų valdytojo, vardu. Duomenų tvarkytojai turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik pagal mūsų nurodymus ir tik ta apimtimi, ir tiek kiek tai yra būtina. Pasitelkdami duomenų tvarkytojus, imamės visų reikiamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad ir mūsų duomenų tvarkytojai būtų įgyvendinę tinkamas organizacines ir technines asmens duomenų saugumą užtikrinančias priemones bei išlaikytų asmens duomenų paslaptį.
Informuojame, kad Jūsų asmens duomenys nebus perduodami trečiajai valstybei ir (ar) tarptautinei organizacijai.
Kaip naudojami Jūsų asmens duomenys, kuriuos mums pateikiate per socialinės žiniasklaidos priemones?
Visą informaciją, kurią mums pateikiate socialinės žiniasklaidos priemonėmis (įskaitant pranešimus, laukelių „Like“ ir „Follow“ naudojimą, bei kitą komunikaciją), kontroliuoja socialinio tinklo valdytojai, tikie, kaip: Facebook, Linkedin, Youtube.
Rekomenduojame perskaityti trečiųjų šalių privatumo pranešimus ir tiesiogiai susisiekti su paslaugų teikėjais, jei Jums kyla bet kokių klausimų dėl to, kaip jie naudoja Jūsų asmens duomenis.
Kaip tvarkomi Jūsų asmens duomenys?
Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Jūsų asmens duomenis tvarkome tik remdamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtais teisėtais pagrindais – Jūsų sutikimu bei kai asmens duomenis reikia tvarkyti dėl Bendrovės teisėto intereso.
Tvarkydami Jūsų asmens duomenis, mes įgyvendiname organizacines ir technines priemones, kurios užtikrina asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Kaip ilgai saugome Jūsų duomenis?
Jūsų asmens duomenis saugosime šioje Privatumo politikoje nustatytais terminais. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminams, jie bus ištrinami ar sunaikinami.
Tais atvejais, kai Jūsų asmens duomenys bus atitinkamų dokumentų (sutartys, įsakymai, prašymai ir kt.) tekstuose, juos archyvuosime ir saugosime vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu, nurodytais terminais.
Pažadame, kad visais atvejais saugosime Jūsų asmens duomenis ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai ar numato teisės aktai, jeigu juose yra nustatytas ilgesnis duomenų saugojimo terminas.
Kokios yra Jūsų teisės?
Jūs turite teisę:
Kaip galite įgyvendinti savo teises?
Į gautus prašymus, skundus ar reikalavimus Jums atsakysime raštu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir stengsimės pateikti Jums informaciją kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Jūsų prašymo gavimo.
Jeigu, gavus prašymą, skundą ar reikalavimą, mums kils įtarimų dėl besikreipiančiojo asmens tapatybės, mes turime teisę paprašyti besikreipiančiojo asmens tapatybės dokumento.
Jei mes nesugebėsime suteikti Jums reikiamos informacijos ir (ar) turėsite pretenzijų dėl to, kaip yra tvarkomi Jūsų asmens duomenys, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikdami skundą.
Kaip informuosime apie Privatumo politikos pakeitimus?
Mes galime bet kada atnaujinti ar pakeisti šią Privatumo politiką. Tokia atnaujinta ar pakeista Privatumo politika įsigalios nuo jos paskelbimo mūsų Interneto svetainėje. Jums reikėtų kartais patikrinti ją ir įsitikinti, kad Jus tenkina aktuali Privatumo politikos versija.
Atnaujinę Privatumo politiką, informuosime jus apie, mūsų nuomone, esminius pakeitimus paskelbdami juos Interneto svetainėje. Galite pasižiūrėti į datą „Atnaujinimo data“, kuri nurodoma apačioje, norėdami sužinoti, kada Privatumo politika atnaujinta paskutinį kartą.
Kaip su mumis susisiekti?
Jei turite bet kokių klausimų, susijusių su šios Privatumo politikos sąlygomis, maloniai prašome su mumis susisiekti, žemiau nurodytais rekvizitais, skambinant žemiau nurodytu telefonu ar siunčiant paklausimą el. paštu arba registruotu laišku:
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Juridinio asmens kodas 300125156
Buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva
Tel. +370 674 93 159
El. paštas: info@valstybe.eu
Šioms Privatumo politikos nuostatoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šių privatumo nuostatų kilę ginčai bus sprendžiami derybomis, o joms nepavykus – Lietuvos Respublikos teismuose Vilniuje.
Paskutinis Privatumo politikos atnaujinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 1 d.
Eduardas EIGIRDAS
Tarsi turėtume paploti, kad mūsų valdžios galiūnai ir galiūnės nepatingėjo susirinkti ir Seime priimti sprendimą, leidžiantį valdžiai skolintis iki 5,4 mlrd. eurų, kad gelbėtumėmės nuo COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės. Tačiau ar to tikrai užtenka?
Krizė tik didėja ir nėra aišku, ar viltys, kad vasaros karščiai ją sustabdys, pasiteisins, taigi, reikia ruoštis atlaikyti tikrai galingą smūgį Lietuvos ekonomikai ir piliečiams. Bet ar tikrai ruošiamasi? Ar sprendimas pasiskolinti ir skęstančiam verslui padalyti keletą milijardų iš tiesų yra vienintelis, kurį turėjome priimti susiklosčius tokiai situacijai? Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad su Rusija verslo ryšiais susijęs oligarchas Ramūnas Karbauskis ragino Seimą porą savaičių per karantiną nesirinkti, tarsi būtini įstatymai prisiimtų patys, galima teigti, kad Seimas pademonstravo labai didelę drąsą – nepaklausė oligarcho komandų ir priėmė bent jau šiuos sprendimus. Tačiau Ramūnui – tai kas. Jis kartu su kitais politikos troliais sugebėjo visą dešimtmetį dėl 2008-ųjų krizės kaltinti Andrių Kubilių, nors iki krizės iš esmės valdė ta pati karbauskinė „chebra“, tai yra su Rusija verslo ryšiais susiję oligarchai ir kairioji nomenklatūra. Taigi, jam nesvarbu, ar krizė bus didelė, ar labai didelė, nes vis tiek košę, tikėtina, srėbs kiti. Nuo oligarchų kapitalo pinigų priklausanti ir Kremliaus troliams veikti leidžianti žiniasklaida vis tiek įteigs, kad dėl visko kalta, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė. Žinoma, jei ji pateks į valdžią. Nes, kaip jau rašiau prieš kelias dienas, jei kils didelė krizė ir augs įtampa visuomenėje, pasinaudodama ta pačia žiniasklaida prokremliški oligarchiniai veikėjai gali suformuoti idealią bangą savo pergalei 2020-ųjų Seimo rinkimuose, tad juose dominuos karbauskinės, uspaskichinės ir matijošaitinės pajėgos. Tai visai realu, jei demokratinės politikos lyderiai demonstruos strateginę ir vertybinę impotenciją.
Tikrai gerai, kad Seimas susirinko ir priėmė būtinus sprendimus, kurie leidžia pasiskolinti 5,4 mlrd. eurų. Tikrai gerai, jog dedamos pastangos, kad pandemija nenušluotų Lietuvos verslo. Tačiau to gali užtekti tik tuo atveju, jei krizė gana greitai išsikvėps. O jei ji tęsis ne du ar tris mėnesius, o penkis, šešis ir iki pat Seimo rinkimų? Akivaizdu, kad 5,4 mlrd. eurų gali neužtekti. Kas tada? Teks mažinti pensijas ir visas kitas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms skiriamas išmokas? O jei taip, tada pabandykime įsivaizduoti, kokia emocinė aplinka tvyros Lietuvos valstybėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad tik Vyriausybės fantazijose numatomos kompensacijos išgelbės visą verslą. Labiau tikėtina, kad tik tą verslą, kuris iš tiesų turi sukaupęs storus oligarchinius ir nomenklatūrinius lašinius, o smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris neturi lašinių, nes neturėjo stogo nei vietinėje nomenklatūroje, nei Maskvoje, tikėta, bus mišios. Taigi įtampos visuomenėje augimas neišvengiamas ir tikriausiai nebūsiu pranašas teigdamas, kad prokremliškos jėgos šią įtampą prieš rinkimus pasistengs maksimaliai išsprogdinti ir įsitvirtinti Seime, kad padėtų Vladimirui Putinui pasiekti savo galutinį tikslą – užvaldyti Lietuvą iš vidaus.
Tad, gerbiami demokratinės politikos atstovai, gal užtenka demonstruoti vertybinę impotenciją? Gal kartą imkite ir ne tik aiškinkite per oligarchines žiniasklaidos priemones, kaip jums rūpi Tėvynė ir jos žmonės, bet ir pademonstruokite pavyzdį ir pirmieji pasakykite, jog siūlote susimažinti atlyginimą, kad jo dalis būtų skirta fondui, iš kurio būtų kaunamasi su krize? Gal pagaliau metas solidarizuotis su Lietuva ir neleisti jos suskaldyti? Gal metas žengti žingsnį demonstruojant, kad demokratinės politikos atstovai krizės akivaizdoje gali būti solidarūs su savo šalies piliečiais?
Beje, gerbiami politikai, jei nežinote, kaip tai padaryti, mūsų redakcija pasiruošusi pateikti viziją. Iš esmės ji labai paprasta. Krizės sąlygomis valstybės svarbiausia užduotis yra apsaugoti piliečių pajamas, būtinas išgyventi. Tad nuo tam tikros sumos krizės sąlygomis jau galima apibrėžtam periodui mažinti atlyginimus tiek valstybiniame, tiek ir privačiajame sektoriuose. Tarkim, galima priimti sprendimą, kad jei mėnesinis atlyginimas valstybiniame sektoriuje viršija 3 tūkst. eurų (atsižvelgiant į kredito įsipareigojimus, jei jie nėra įšaldomi), visą tą sumą, kuri viršija 3 tūkst. eurų, krizės laikotarpiu nukreipti valstybės ekonomikos ir visuomenės gelbėjimo planui. Taip gal ir nebus išspręstos visos problemos, tačiau bus sumažinta tikimybė, kad šiandien, vieniems gaunant po 3, 4, 5 ir daugiau tūkstančių eurų siekiančius atlyginimus, kurie mokami iš mokesčių mokėtojų kišenės, ir nieko nekeičiant, rudenį netikėtai paaiškės, kad reikės mažinti 400 eurų siekiančias pensijas. Ir tai atrodys tarsi pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Be jokios abejonės, tuo tikrai pasinaudos prokremliškos jėgos. Taigi, jei demokratinės politikos atstovai, kurie vaidina provakarietiškus ir modernius, nenori padėti pandemijos sukeltą ekonominę krizę transformuoti į socialinę, o vėliau – ir į Lietuvos politikos užvaldymą, reikia veikti ryžtingai bei principingai, o ne krapštyti nosį.
Tuo labiau kad tai, ką matau šiandien, panašu į visišką vertybinę katastrofą. Daugybė man žinomų smulkiųjų verslų jau ruošiasi laidotuvėms, o kolegos iš žiniasklaidos, kurių daugelis trinasi su oligarchais, šiandien nusitaikę tręšti pinigus iš valdžios. Dalis įstaigų neveikia ar veikia iš dalies, pavyzdžiui, teismai, tačiau apie algų mažinimą nė neužsimenama. O gydytojai, kurie tiesiogiai susiduria su pandemijos pavojumi ir rizikuoja savo gyvybe, uždirbs tiek pat, tai yra daug kartų mažiau. Ir dar nėra aišku, ar bus apdrausti ir kaip apdrausti, jei gindami Lietuvą ir mūsų žmones apsikrės COVID-19 ir numirs.
Žinoma, yra tikimybė, kad tie patys teisėjai, jei jiems sumažintų algas, vėl bylinėsis, kaip po 2008-ųjų krizės. Tai gali daryti ir daugybė kitų visuomenės grupių, tačiau ar tai reiškia, kad demokratinės politikos atstovai neturi bent jau pasistengti elgtis teisingai ir krizės sąlygomis vienytis su savo šalies piliečiais? Jei to nėra, kas gali patikėti, kad Rusijos invazijos atveju Lietuvos politikai ir prezidentas pirmieji nebėgs per upelį, jei pandemijos sukeltos krizės sąlygomis net savo algų susimažinti negali?
Tad primygtinai kviečiu Lietuvos demokratinės politikos atstovus nedemonstruoti mūsų šalyje gana įprastos stručio pozos, kai gražiai kalbama, bet nieko nedaroma, pademonstruoti vertybinę lyderystę ir pasielgti taip, kaip to nesitiki Maskva ir jos oligarchiniai bei žiniasklaidos projektai – inicijuoti pilietinės vienybės krizės akivaizdoje įstatymą, kuris apriboja algas visų valdžios institucijų atstovams, kol Lietuvos valstybė ir mūsų žmonės išgyvena krizę, tačiau tuo pat metu suteikia draudimą gydytojams ir kitiems, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad šią krizę įveiktume. Beje, jei tokias vertybes demonstruos demokratinės politikos lyderiai, ir kitose visuomenės grupėse nugalės tos jėgos, kurios į Lietuvą žvelgia ne kaip į įtakos kaupimo ir pinigų melžimo instrumentą, o kaip į valstybę, kurią turime puoselėti ir kurios žmonėmis turime rūpintis.
Taigi tikiuosi, kad Lietuvos demokratinės politikos atstovai jau subrendo tapti lyderiais, įgaliais vienyti Lietuvos žmones kurti demokratinę, solidarią ir stiprią valstybę, todėl nekantriai lauksiu sprendimų, kurie sužlugdys Kremliaus scenarijų, pagal kur į rudenį turime pasitikti skęstantys, susirieję ir pasiruošę balsuoti už Maskvos statytinius.