Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mūsų Facebook draugu!

 
 
Redakcijos skiltis
 
TURINYS


Sveiki, gerbiamieji skaitytojai,

Neseni įvykiai Gruzijoje ir atidesnis požiūris į jų užkulisius parodė, kad Rusijos šešėlis virš Lietuvos didėja. Nuo pat Sovietų Sąjungos griūties ir ypač po Vladimiro Putino atėjimo į valdžią Kremlius sąmoningai veikė siekdamas, kad Gruzijoje išliktų nesantaikos židinių, trukdančių šios valstybės, po Eduardo Ševarnadzės pasitraukimo tvirtai apsisprendusios dėl integracijos į Vakarus, stabilumui. Šiandien, kai Lietuva – NATO narė, tikimybė, kad Rusija ryžtųsi karinei intervencijai, minimali, tačiau Lietuvos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos pastaraisiais metais ne tik ne mažėja, bet ir auga.
Įdomu tai, kad Lietuvos politikai ir savo vakarietiškas pažiūras afišuojantys žiniasklaidos atstovai labai aiškiai supranta, jog Rusija visą posovietinį laikotarpį tikrai nebuvo nuošalyje nuo Pietų Osetijos bei Abchazijos neramumų, nes rami pozicija Maskvai nebūtų davusi jokios apčiuopiamos naudos. Tačiau visi apie tai žinantieji ir apie tai kalbantieji nepastebi, kad Lietuva kiekvienais metais vis daugiau sumoka Rusijai už energetines žaliavas, o priklausomybė nuo rusiškų vamzdžių uždarius Ignalinos atominę jėgainę (IAE) taps kritinė.
Iš kur tokia trumparegystė, o gal nesuvokimas, kad Rusija, pavyzdžiui, po pusantrų metų nusprendusi užsukti dujų ir elektros tiekimo sklendes, tiesiogine prasme išjungs Lietuvos ekonomiką. Cinikas galėtų teigti, kad politikams ar žurnalistams, dalyvaujantiems geopolitiniuose žaidimuose, iš tiesų ne itin rūpi gruzinų ar lietuvių ekonominės ir politinės problemos. Jiems svarbiausia, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – vyravimas formuojant visuomenės nuomonę, nes jei gali tautai įrodyti, kad dėl visų problemų kaltas kažkas kitas, kam vargti ir darbuotis stengiantis, kad tas problemas sukeliančios priežastys būtų panaikintos.
Kadangi artėja Seimo rinkimai, beveik neabejojame, kad didžioji dalis Lietuvos televizijų eterio bus skirta kovai dėl valdžios. Tačiau iš to, kiek dėmesio bus skirta verčiant politikus spręsti klausimus, susijusius su energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimu, bus galima nustatyti, kas iš turinčių visuomenei įtaką politikų ir žiniasklaidos priemonių atstovų – tik didelių užkulisinių jėgų statytiniai, o kas – Lietuvos patriotai, suvokiantys, kad skatindami Lietuvos energetikos perėjimą prie skandinaviško modelio prisideda prie mūsų šalies
saugumo didinimo ir piliečių gerovės.
Mūsų žurnalo pozicija aiški – neabejojame, kad Rusija sąmoningai darė, daro ir darys viską, jog Lietuva išliktų priklausoma nuo jos tiekiamų dujų, o uždarius IAE – dar ir nuo elektros. O Lietuva nemažino, nemažina ir kol kas nėra priežasčių teigti, kad artimiausiu metu sumažins savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos. Per artimiausius metus ir keletą mėnesių, kol bus uždaryta IAE, dar galima labai daug nuveikti didinant Lietuvoje generuojamos atsinaujinančios energijos pajėgumus ir mažinant rusiškų dujų naudojimą. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei prieš tikslingą Rusijos veikimą būtų nukreiptas Lietuvos ryžtas visiems laikams išspręsti priklausomybės nuo Rusijos žaliavų problemą.
Šiame žurnalo numeryje pateikiame keletą straipsnių, atskleidžiančių, kiek lėšų kasmet netenka Lietuvos ekonomika, nekeisdama savo
energijos vartojimo įpročių. Taip pat spausdiname pirmą kartą Lietuvoje atliktą šimto ekonomistų apklausą, kurioje ne tik gvildenamos
aktualiausios ekonominės problemos, bet ir bandoma atsakyti į klausimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos politikai.
Gali būti, kad kai kurie verslininkai mano, jog šios problemos jiems neaktualios, tačiau įdomu, kiek bus vertos jų valdomų įmonių akcijos, jei vieną šaltą 2010 m. žiemą Lietuvoje trūks elektros ir dujų, o jų pakeisti nebus kuo?


  AKTUALIJOS

  Ko mums neleidžia Vladimiras Putinas?

  Taktinis „Omnitel“ ginklas jau Lietuvoje?


  Lietuvos verslininkai turi rimtų problemų

  EKONOMIKA

  Rinkimai šiandien, programos rytoj?

  Milijardas litų – Rusijai!

  Žvilgsnis į Lietuvos ekonomikos veidrodžio karalystę

  Degalų akcizas: mažinti, o gal... didinti?

  POLITIKA

 
Kovos geopolitiniame Europos mazge – etninės, politinės ar energetinės?

  Istorinis etninis trikampis: gruzinai, osetinai ir abchazai

  LAISVALAIKIS

  Ar taiklus buvo šūvis?

  Ar Darius Mockus įveiks Nerijų Numavičių?
 



  Naujienų prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti žurnalo „Valstybė“ naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainėje naudojama MegaTVS