Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mūsų Facebook draugu!

 
 
Nr. 4 (13) 2008 m. balandis
 
TURINYS

Sveiki, gerbiamieji skaitytojai,

sutikite, kad didžiausias kiekvieno žmogaus prigimtinis noras – būti laisvam. Laisvai rinktis pažiūras ir reikšti mintis. Laisvai keliauti ir įgyvendinti savo idėjas. Matyti laisvą savo bendruomenę ir šalį.

Tačiau tokios svajonės toli gražu ne visame pasaulyje yra realybė. Artėja Pekino olimpinės žaidynės, kurioms jau dabar prognozuojamas masiškiausio, brangiausio ir pompastiškiausio pasaulinio sporto įvykio titulas. Tačiau kažin ar jos bus pačios švariausios. Ne, ne apie kai kurių sportininkų vartojamą dopingą šiuo atveju kalbame, o turime omenyje politinę švarą, kurios nebuvimą Kinija jau gana ilgą laiką dangsto didžiule ekonomine plėtra, po truputį artinančia šį Azijos „drakoną“ prie amerikietiškų plėtros standartų.

Šiuo atveju galima tik pasidžiaugti, kad Kinija kol kas negali sau leisti tiek daug kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nes apie, pavyzdžiui, Tibetą turbūt jau kalbėtume būtuoju laiku. Tačiau būtent Tibetas, o tiksliau tai, kokiais metodais Pekino valdžia malšino tenykščius neramumus, jau tapo gal ir nedidele, tačiau ryškia dėme ant olimpinio Kinijos munduro.

Vakarų pasaulyje jau pasigirdo buvusio Lenkijos prezidento bei Nobelio taikos premijos laureato Lecho Walęsos, Čekijos prezidento Vaclavo Klauso, Prancūzijos televizijos žurnalistų, princo Charleso balsai, raginantys itin atkreipti dėmesį į tai, kas pastaruoju metu dėjosi Lhasoje. Ir nors Tibetas labai toli nuo Lietuvos, mums tai turėtų būti itin svarbu, nebent daugelis lietuvių jau spėjo pamiršti, kad ir mūsų laisvę kažkada ne vieną kartą buvo bandoma užgniaužti jėga.

Tačiau laisvė žavi ir tuo, kad turi daugybę formų. Laisvė – tai ir ekonominė plėtra, naujausiomis technologijomis paremtas verslas, sava energija ir t. t.

Pirmuoju atveju galime džiaugtis nebent glaudžiu lenktyniavimu su artimiausiomis kaimynėmis Latvija bei Estija ir svajoti kada nors pasiekti bendrąjį Europos Sąjungos gerovės vidurkį. Galime pavydžiai žiūrėti į JAV bei Kinijos rinkas, tačiau kartu ir džiaugtis savotišku mažų šalių saugumu, nes didžiųjų šalių ekonominės lenktynės ir jų rinkas krečiantys sukrėtimai arba prognozuojamos krizės būtų ne pats lengviausias išbandymas lietuviui.

Kalbėdami apie modernias technologijas galime konstatuoti nebent tai, kad Lietuva toli gražu neišnaudoja šios verslo nišos taip, kad galėtų žertis daugiamilijoninius pelnus, o apsilankymai parodose, kuriose pristatomos naujausios technologijos, mums kol kas labiau primena pažintį su nauju fantastiniu filmu. Guostis galima nebent tuo, kad užsienio ekspertai kaip tik ir pabrėžia vietinius „neartus dirvonus“ ir teigia, kad verslui Lietuvą rinktųsi mieliau nei Didžiąją Britaniją.

Sava energija Lietuvai kol kas – paskutines dienas skaičiuojančios atominės jėgainės tikrovė ir naujos branduolinės elektrinės miražas. Reikia pripažinti, kad tarp šių dviejų dalykų – ilgas nuotolis, kur mūsų laisvė pretenduoja likti „Gazprom“ šešėlyje.

Nagrinėjant visas šias problemas naujausiame VALSTYBĖS numeryje, jautėsi kažkokia sunkiai nusakoma vidinė tuštuma... Kovą mus paliko Maestro Vytautas Kernagis – dar viena neatsiejama svajonių apie laisvę dalelė.

  Naujienų prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti žurnalo „Valstybė“ naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainėje naudojama MegaTVS