Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mūsų Facebook draugu!

 
 
Redakcijos skiltis
 
Numerio temos>>>

Sveiki, gerbiamieji skaitytojai,
 
Tikiuosi, sugebėjote pailsėti per praėjusias šventes ir sukaupti jėgų šių metų darbams, kurių bus itin daug. Taip pat tikiuosi, kad sugebėjote nepasiduoti Lietuvoje vyraujančiai ekonominei depresijai ir nenuleidote rankų, nes, kaip teigia neseniai Amerikoje svečiavęsis Andrius Tapinas, ekonomikos nuosmukio metu būtent kuo labiau sutelktos jėgos yra vienintelis būdas, paprastų amerikiečių nuomone, galintis išgelbėti didžiąją dalį JAV verslo ir visą šalies ekonomiką. Ne vyriausybė, o būtent kuo teisingesnis realybės įvertinimas, gebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir darbas yra priemonės, leidžiančios JAV po kiekvienos krizės vėl pakilti į aukštumas. Aišku, tai nereiškia, kad vyriausybės įtaka mažai reikšminga, tačiau tikriausiai visi puikiausiai suprantame, kad net pati geriausia valdžia negali visais pasirūpinti, todėl didžiosios dalies verslo likimas – įmonių vadovų ir darbuotojų rankose. Žvelgiant į artėjančius metus verta konstatuoti, kad bent artimiausiu metu augantys mokesčiai tik pasunkins iškylančių problemų sprendimą, tačiau galbūt rinkos „gąsdinimo“ ir mokesčių kėlimo laikotarpis jau eina į pabaigą ir dabartinė koalicija iš tiesų turi planą, kaip išvesti Lietuvos ekonomiką iš tos depresijos, į kurią gana greitai krintame. Apie tai kalbamės su vienu iš „antikrizinės“ ar, kaip kai kurie verslininkai juokauja, „krizinės“ programos autorių prof. Kęstučiu Glavecku.

Kalbant apie Lietuvos ekonomikos atsigavimą būtina pastebėti, kad realus pakilimas negali įvykti be palankių ekonominių naujienų iš svarbiausių pasaulio rinkų, tokių kaip JAV. Tačiau Lietuvai šiais metais daug svarbesnis klausimas, kaip keisis ekonominė padėtis Latvijoje. Nuo to, ar mūsų kaimynei pavyks stabilizuoti ekonomiką, priklausys ir Lietuvos galimybės sėkmingai išgyventi šį sunkmetį. Šiame žurnalo numeryje Latvijos situaciją analizuoja ne tik Gitanas Nausėda savo ekonomikos komentare, bet ir Arūnas Spraunius, kuris savo straipsnyje stengiasi atsakyti į klausimą, kodėl būtent Latvijai ekonominė krizė smogė stipriausiai? Rašant apie Latviją verta pastebėti šios šalies specialiųjų tarnybų dėmesį komentatoriams, platinusiems informaciją apie lato ir Latvijos bankų sistemos nepatikimumą. Gal nustebsite, tačiau mes nepulsime ginti žodžio laisvės ir tų ekonomistų, kurie puikiausiai suvokdami, kad, skatindami nepasitikėjimą Latvijos bankais bei valiuta, didina įtampą, skelbė kategoriškus komentarus. Mūsų nuomone, ekonominiai vertinimai turi būti argumentuoti ir grįsti faktais, o išvadas būtina formuluoti atsargiai, nes praėjusiais metais visi daugelį kartų turėjo galimybę įsitikinti, kad kategoriškos ekonominės prognozės labai dažnai būna klaidingos. Ši patirtis turėtų dar kartą priminti, kad kategoriškumas dažnai yra ne žinojimo, o suinteresuotumo požymis. Beje, per pastaruosius dvejus su puse metų vien Lietuvoje buvo paskelbta daugiau kaip dešimties užsienio leidinių ir ekspertų pareiškimų, kad latas bus devalvuotas. Kiekvienas toks pranešimas akivaizdžiai daro spaudimą Latvijos valiutai, tačiau ji laikosi. Norėtume pastebėti, kad kai kalbame apie laisvą žodį, būtina atsiminti ir atsakomybę. Juk jei naudojantis žodžio laisve negalima apšmeižti žmogaus ar įmonės, nes už patirtą moralinę žalą gali tekti atsakyti, kodėl kategoriškais pareiškimais gąsdindamas rinkos dalyvius ir kenkdamas mažos šalies ekonomikai neturi prisiimti bent jau moralinės atsakomybės?

Bandant suvokti, kodėl aplink mus tiek daug nepatikimos informacijos, tenka konstatuoti, kad dažnai skaitydamas vieną ar kitą informaciją žmogus net nesupranta, kad remiasi nuomone, atitinkančia kitų žmonių poreikius ir atstovaujančia jiems naudingai pasaulio funkcionavimo vizijai. Mūsų žurnalo darbuotojų supratimu, tai, kas naudinga Lietuvos ekonomikai, naudinga ir mūsų žurnalo skaitytojams. Tačiau būtina suvokti, kad lygiai tokia pati logika galioja ir kitų šalių žurnalams. Todėl neabejotina, kad JAV leidinio „Fortune“ ar Didžiosios Britanijos „The Economist“ leidėjai rašo tai, kas naudingiau jų šalių ekonomikai, bet juk lietuviai skaito šiuos leidinius taip, tarsi tai būtų naudinga ir jiems. Nesugebėjimas įžvelgti informacijos pateikimo tikslingumo – pagrindinė priežastis, dėl ko naudojant „žinomų ekspertų“ paruoštas žinias daromi klaidingi sprendimai. Informacijos patikimumo problema egzistuoja ir daug smulkesniuose ekonominiuose lygmenyse. Šiame žurnalo numeryje apie nepatikimos informacijos keliamas problemas rašome straipsniuose „Ledynmečio NT rinkoje priežastys“ ir „Linksmiausias 2008 metų verslo įvykis – TNS tyrimai“.

Vis dėlto, vertinant praėjusius metus ir niūroką jų pabaigą, būtina pastebėti ir teigiamus poslinkius, tokius kaip naftos kainos kilimo ir kritimo paskatintos permainos pasaulio energetinėje sistemoje bei didesnis Lietuvos politikų dėmesys atsinaujinančiai energijai. Taip pat verta pastebėti pasaulio automobilių industrijos ryžtingesnį posūkį „žalių“ automobilių eros link – apie tai savo straipsnyje rašo Jurgis Paplaitis. Verta prisiminti ir 2008 m. prasidėjusį bei šiandien tebesitęsiantį ketvirtąjį Lietuvos filmų kūrėjų mūšį dėl „Oskaro“. O kalbant apie sunkesnius ir lengvesnius laikus verta pasiskaityti apie žinomą politikę Juliją Tymošenką bei ekstravagantiškąjį angliškojo biliardo karalių Ronnie O’Sullivaną. Jų gyvenime nuosmukius lydėdavo pakilimai ir atvirkščiai, tačiau jie nepasiduodavo, todėl šiandien mes apie juos ir kalbame.

Malonaus Jums skaitymo ir sėkmės 2009 metais.

AKTUALIJOS

Panika ekonomikos denyje

TEMOS

Nekilnojamojo turto ledynmečio priežastys

Defliacija – naujasis iššūkis?

Mūšis dėl „Oskarų“


Kodėl kartais devalvuojamos valiutos?

„Parex“ debesys virš Latvijos

Juokingiausias Lietuvos metų verslo įvykis – TNS tyrimai

Dieve, saugok Ameriką…


Pasaulis vis dar ant naftos skydo. Ar amžinai?

Paveiks ar nepaveiks?

Rinkos smūgis Kremliui

Graži ir pasiutusi

Naujas Prezidentas – „katė maiše“


Žalias, įperkamas. Išsigelbėjimas?





Prenumerata
Prenumeruoja:    
Kontaktinis asmuo (vardas, pavardė):
  Leidinio pristatymo adresas (gatvė, namo/buto numeris, miestas):
Pašto indeksas:
Telefonas:
El. pašto adresas:
Egzempliorių skaičius:
- Pažymėkite, jei Jums reikalinga sąskaita faktūra
Įmonės rekvizitai:

  Naujienų prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti žurnalo „Valstybė“ naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainėje naudojama MegaTVS