Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mūsų Facebook draugu!

 
 
Redakcijos skiltis
 
Sveiki, gerbiamieji skaitytojai,

 

Pagaliau baigėsi rinkimai ir galbūt prasidės darbas. Tai visai nereiškia, kad pastarąjį laikotarpį valdžiusi Vyriausybė nedirbo. Ne, atvirkščiai – ji labai įtemptai darbavosi, norėdama visuomenei pademonstruoti, kad jokių rimtesnių ekonominių problemų nėra ir kad būtent dėl šio Ministrų kabineto Lietuva sugeba be rimtesnių problemų irtis į priekį tuo metu, kai kaimynių Latvijos ir Estijos bendrasis vidaus produktas jau pasiekė neigiamą lygį.

Naujoji Vyriausybė tokios taktikos imtis negalės, nes jos egzistavimas gali būti suplanuotas tik iki Prezidento rinkimų. Juk visi vidiniai tokio išgyvenimo ištekliai jau išnaudoti darbą baigiančio kabineto, todėl norint, kad ekonomika „nesusilaužytų stuburo“ krisdama iš tariamo stabilumo erdvės į realybę, būtinos ryžtingos permainos bei labai principinga pozicija stambiojo kapitalo atžvilgiu.

Pagrindinė šio numerio aktualija nagrinėja žingsnius, kurių būtinai turi imtis naujoji Vyriausybė, siekdama, kad Lietuva išgyventų ekonomikos nuosmukį ir patirtų kuo mažiau netekčių. Ne mažiau svarbu, kad Lietuvos politikai, dažnai pavieniui keliaklupsčiaujantys prieš vieną ar kitą verslo „banginį“, suvoktų, jog, jei šiandien ekonominis pragmatizmas netaps pagrindine politinių sprendimų nuostata, gali laukti ne tik ekonominės problemos, bet ir socialiniai neramumai, kuriais itin suinteresuotos nedraugiškos Lietuvai jėgos.

Jei, krintant naftos kainoms, Lietuvoje dujos nepigs, nes pabrango „vamzdžių priežiūra“, o už elektrą, dar neuždarę Ignalinos atominės elektrinės (IAE), mokėsime daugiau, nes tokios aukos reikia norint per dvylika metų pastatyti naują jėgainę, tikėtis lengvai išgyventi ūkio nuosmukį – nerealu. Tokioje situacijoje ypač svarbu, kad politikai, spręsdami šalies ekonomikai svarbius klausimus, būtų itin vieningi, nes kitaip pasipriešinti privačių struktūrų siekiui gauti kuo didesnę naudą iš Lietuvos bus neįmanoma. Būtina suvokti, kad privačios struktūros iš tiesų gali dirbti kokybiškiau. Būtent dėl šios priežasties nuo pat nepriklausomybės pradžios visos Vyriausybės daugiau ar mažiau vykdė valstybinių įmonių privatizavimą. Tačiau, kai kalbame apie monopolines įmones, tiekiančias dujas, elektrą ar šilumą, būtina atsiminti, kad valstybė privalo išsaugoti kontrolę, o politikai turi stebėti, ar tokios įmonės nesistengia įvairiais būdais sušvelninti priežiūrą, siekdamos padidinti monopolijos garantuojamą pelną.

Energetikos problemų sprendimas gali būti viena pagrindinių naujosios Vyriausybės sėkmės ar nesėkmės priežasčių. Būtent dėl to tiek dėmesio skiriame šiam klausimui. Andrius Kubilius, kalbėdamas apie „Leo LT“ valdybą ir tarybą, teigė, kad, jo nuomone, minėtose struktūrose turėtų būti atstovaujamos ir partijos. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad, nors naujų „Leo LT“ atstovų arogancija iš tiesų gąsdina, tai ne vienintelė energetikos įmonė, kurios kontrole turėtų rūpintis Lietuvos politikai. Tad būtų daug išmintingiau sudaryti aiškius principus, pagal kuriuos būtų kontroliuojamos visos atskiruose sektoriuose vyraujančios įmonės.

Kai kalbame apie tokią kontrolę, būtina atminti, kad ji neįmanoma be politinės atsakomybės jausmo. Gerai, kad po šių rinkimų Seime vyraus kelios politinės partijos, negalėsiančios, kaip buvo anksčiau, savo nelogiškų ar atskiroms verslo grupuotėms naudingų sprendimų pridengti gausios politinės koalicijos skraiste. Politikos naujokai – Arūno Valinsko pramogų žvaigždžių partija – iš viso turės 16 parlamentarų mandatų, nors per praėjusius rinkimus to paties A. Valinsko sukurto Agurkicho personažo prototipas su savo vadovaujama Darbo partija laimėjo beveik tris kartus daugiau mandatų, o po 2000 m. rinkimų Artūro Paulausko ir Rolando Pakso vadovaujamoms partijoms iki daugumos Seime trūko labai nedaug.

Kaip dabartinėje situacijoje elgsis politikai, pamatysime jau artimiausioje ateityje, tačiau daug svarbiau, kokius sprendimus priims kiekvienas iš mūsų. O mūsų sprendimai dažnai būna klaidingi, nes juos priimdami vadovaujamės klaidinga informacija ar net kitų sąmoningai primestais lūkesčiais. Būtent apie šią problemą, kurią dėl pasaulinės krizės turi išgyventi daugelis aktyvių Lietuvos žmonių, šiame žurnalo numeryje rašo Andrius Tapinas. Deja, praeities nepakeisi, todėl labai svarbu, kad visi kartu pagal galimybes dalyvautume priimant sau ir šaliai ekonomiškai naudingus sprendimus. Šiame VALSTYBĖS numeryje Raimondas Kuodis pateikia nuomonę, kaip reikėtų reformuoti mokesčių politiką, Algimantas Čekuolis rašo apie tai, kaip prancūzai priešinasi savo tautos išnykimui, o profesorius Jurgis Vilemas pristato analizę, kas laukia mūsų energetikos uždarius IAE.

Mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie VALSTYBĖS gvildenamas temas – kurios jų ne itin aktualios, o prie kurių vertėtų sugrįžti. Laukiame Jūsų atsiliepimų el. paštu darius@valstybe.eu.

Dėkui Jums ir malonaus skaitymo.


AKTUALIJOS

Krizių premjeras

Didžiausias deficitas – lietuviškas kūdikis

TEMOS

Rosinantas dviejų nepaneš. Svetimų lūkesčių rojaus žlugimas

Kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą?

Šildymasis dujomis tampa prabanga

Tulpių manija pagal Volstrytą

Šveicarams – turtas, lietuviams – atliekos

Lietuvos energetika po 2009 metų

Į kosmosą - užsiimti verslu

Kongresų centrų viliotinis

Prancūzų gimstamumo paslaptys

Kokius naujus automobilius pirksime 2009 metais?


  Naujienų prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti žurnalo „Valstybė“ naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainėje naudojama MegaTVS