Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mūsų Facebook draugu!

 
 
Redakcijos skiltis
 
Sveiki, gerbiamieji skaitytojai,

 
Niekas Lietuvoje dėl nieko nekaltas. Taip įprasta politikoje, taip įprasta ir versle. Net tos ekonomikos properšos, kurios turėtų būti tikri šviesuliai mūsų ūkio padangėje, – nešviečia. Tai, kad politikai artėjant Seimo rinkimų maratono pabaigai apipylė mus sunkiai įgyvendinamais pažadais ir patys įtikėjo, jog dalį jų gali įgyvendinti, jau įprasta. Tačiau prie to, kad Skandinavijos bankai elgėsi neatsakingai ir, vaikydamiesi trumpalaikio pelno, rizikavo ne tik savo reputacija, bet ir rinkos stabilumu, mums dar teks pratintis, nes daugelio paimtos paskolos niekur nedings, kitaip nei viliojančios už indėlius bankų žadėtos palūkanos.

Šiame numeryje VALSTYBĖ domisi, kas atsitiko, kad „Sampo“ bankas, neseniai pasivadinęs „Danske“, žadėjo 18 proc. metines palūkanas, nors praėjus metams klientas, pasiėmęs indėlį, gautų neigiamas palūkanas. Mūsų redakcija nusprendė atkreipti Jūsų dėmesį į šį faktą, nes tai tarsi simbolis, demonstruojantis, kaip aršiai bankai konkuravo, siekdami privilioti Lietuvos piliečių pinigus. Taip buvo kaitinami geresnio gyvenimo lūkesčiai ir gerokai prisidedama prie ekonomikos perkaitimo.

Susidariusią padėtį labai aiškiai įvertino profesorius Barry Tomalinas iš Londono – su juo šiame numeryje kalbamės apie įvairias verslo rizikos rūšis. Jo nuomone, būtina įvertinti, kad bankų vadovai – irgi žmonės, todėl ir juos labiausiai domina metų pabaigoje suplanuotos premijos, dažniausiai priklausančios nuo metų veiklos rezultatų. Kai ekonomika kilo, jie stengėsi išduoti kuo daugiau paskolų ir pritraukti kuo daugiau klientų. Dabar, kai ekonomika leidžiasi, bankininkai, siekdami gerų metinių rezultatų, gali pradėti dar labiau mažinti finansavimą ir taip gerokai pagreitinti ekonomikos atšalimą. Ar sugebės jauni skandinaviškų bankų vietininkai Lietuvoje elgtis brandžiai? Pamatysime jau greitai.

Kalbant apie bankų įtaką ekonomikos procesams būtina pabrėžti, kad jų išmintinga veikla turi reikšmę tik tuo atveju, jei ir Vyriausybė sugeba taip pat elgtis. Šiandien akivaizdu, kad Ministrų kabinetas privalo imtis ryžtingų sprendimų tiek mažinant biurokratinį aparatą, tiek nutraukiant nebūtinų objektų finansavimą, o svarbiausia – skiriant lėšų sektoriams, kuriuose jų poveikis bus naudingiausias visai ekonomikai. Buvęs Lietuvos ūkio ministras Petras Čėsna VALSTYBĖS puslapiuose bando įrodyti, kad Vyriausybei maksimaliai finansuojant būsto renovaciją būtų labiausiai prisidedama prie Lietuvos ekonomikos problemų sprendimo.

Deja, Lietuvoje sugebama mąstyti tik atskiromis sąvokomis, todėl arba vieni aiškina, kaip taupyti lėšas, arba kiti postringauja, kaip didins socialines išmokas. Tik retsykiais pasigirsta „išminčių“, gebančių pateikti logišką savo veiksmų seką – kur ketinama mažinti, kaip tai padarys, į kokius sektorius kreips lėšas ir kokių tikslų bus siekiama šiais veiksmais. Beje, kalbant apie finansavimo šaltinių paieškas, verta pasidomėti šiame numeryje Algimanto Čekuolio pateikiama Kanados patirtimi mažinant biurokratinį aparatą ir jam skirtas lėšas.

Didžiausi nuostoliai patiriami tada, kai realybė pakeičiama lūkesčiais, net nesvarbu, kokie jie būtų – teigiami ar neigiami. Pelnas lieka tik iliuzija ir tada, kai nepriimami būtini sprendimai. Nuolatiniai VALSTYBĖS autoriai Raimondas Kuodis ir Gitanas Nausėda, analizuodami užsienio rinkų perspektyvas bei aptardami Lietuvos ekonomikos nusileidimo scenarijus, taip pat stengiasi pateikti atsakymus į du šiuo metu esminius klausimus: kokia tikroji Lietuvos ekonomikos padėtis ir kokie sprendimai jai būtų naudingiausi?

Gerbiamieji skaitytojai, pasirodžius kiekvienam žurnalo numeriui, tenka išklausyti daug įdomių minčių, susijusių su mūsų leidinio turiniu. Todėl, jei tik rasite laiko, galite savo mintis, idėjas, pasiūlymus ar pastabas siųsti el. paštu darius@valstybe.eu.


AKTUALIJOS

Skandinavijos bankų kaltė

Taktiniai ėjimai kovoje dėl Baltųjų rūmų

Po rinkimų augs stambiųjų verslo grupių ir valdininkijos įtaka

Kokybiškiausiai reklamavosi „Tele2“, „Omnitel“ ir „Švyturys“

TEMOS

2008–2010 m. Lietuvos ekonomika: trys raidos scenarijai

Paskutinė Seimo rinkimų analizė

Pasaulio ekonomika praėjus metams po finansų krizės pradžios

Kaip bankai vaivorykštę žadėjo

Reklamos 10 proc., o konkurentų 20 proc. daugiau

Politinis investicijų saugumo aspektas

Kanada pasmaugė savo biurokratiją





  Naujienų prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti žurnalo „Valstybė“ naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainėje naudojama MegaTVS