Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mūsų Facebook draugu!

 
 

 
TURINYS

Sveiki, gerbiamieji skaitytojai,

sugrįžimų metu paprastai vadinamas pavasaris, tačiau Lietuvoje taip, ko gero, teks apibūdinti rudenį, nes politinis ažiotažas, kylantis po Gintaro Petriko bei Viktoro Uspaskicho pasirodymo, vargu ar greitai nurims, ypač kai tokia puiki aplinka – artėjantys Seimo rinkimai.

    Tačiau pastarieji gali įvykti anksčiau, nes premjero Gedimino Kirkilo pareiškimai apie galimą atsistatydinimą byloja ir tai, kad gresiančios sumaišties sąlygomis nėra didelio noro būti valdžioje ir rizikuoti jau sukauptu politiniu kapitalu. O žiūrint į dabartinius populiarumo reitingus ir konkurentų galimybes, socialdemokratams bei konservatoriams priešlaikiniai Seimo rinkimai nebūtų pati blogiausia išeitis, nes per likusius metus valstybei, ypač jos ekonomikai, gali reikėti ne pačių populiariausių sprendimų, kurių priimti dabar valdantieji turbūt nenorės.

    Atsižvelgiant į Lietuvos geopolitinę padėtį, apibūdinamą kaip itin svarbią Vidurio ir Rytų Europos regione, kažin ar galima tikėtis, kad visi politiniai procesai mūsų šalyje vyksta savaime. Šioje Vakarų ir Rytų kryžkelėje visuomet jautėsi užkulisinių jėgų įtaka, tačiau teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir žvalgybos kartais klysta, o mes susiduriame su politiniu fiasko arba netikėtu triumfu.

   Beje, panašiu strategiškai svarbiu tašku, tik Kaukazo regione, iškart po Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo įvardyta ir Gruzija. Joje Rusijos priešinimasis vakarietiškų normų plitimui ir politinei bei ekonominei šalies orientacijai ne į Maskvą realizuojamas tiesmukiškesnėmis priemonėmis nei Vidurio ir Rytų Europoje. Tačiau netgi ta pati Maskva pripažįsta, kad nepaisydama ekonominio embargo – vienašališko prekybos nutraukimo, gruziniškų vynų ir garsaus mineralinio vandens „Boržomi“ atsisakymo – šios Kaukazo šalies ekonomika auga stebėtinai sparčiai. Žinoma, tai dar ne mums įprasta gana civilizuota ir patogi rinka, tačiau lietuvių sugebėjimas daryti verslą ir labiau „laukinėmis“ sąlygomis leidžia su viltimi žvelgti į galimybes įsitvirtinti ir uždirbti Gruzijoje, tuo labiau kad politinė dvišalių santykių aplinka tam labai palanki.

   Visai kitokia Lietuvos demografinė padėtis, į kurią žvelgdami per ekonominę prizmę ir atsisakydami metafizikos bei romantikos, gauname ne itin džiugias prognozes. Žinoma, tai nereiškia, kad Lietuvos greitai neliks, tačiau ateities galimybės verčia apie konkrečius sprendimus galvoti šiandien.

   Tiesa, ne visi lietuvių lūkesčiai susiję su niūriomis ateities galimybėmis. Ekonomikos plėtra, nors ir išsiskiria kaitimo požymiais, jau formuoja aukštesnio lygio mūsų šalies viduriniosios gyventojų klasės vartojimo kultūrą, vadinasi, kaip tam tikrą avansą jau galime įsitraukti į pasaulio turtuolių klubą. Tik reikia pabrėžti, kad tas avansas iš tikrųjų didelis ir įpareigoja mus greičiau ruošti kitas kartas aukštesnio lygio gyvenimui.

Žurnalo "Valstybė" prenumerata

  Naujienų prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti žurnalo „Valstybė“ naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainėje naudojama MegaTVS